„Lietuvos ekonomika toliau išlieka kuklaus augimo zonoje, o tai vis dar yra tam tikras pasiekimas sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis. Kita vertus, didesnės BVP kilimo spartos pasigendame todėl, kad ji garantuotų, jog šalies gyventojų pajamos greičiau artėtų prie Vakarų Europos šalių standarto“, – komentare žiniasklaidai sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Anot jo, Lietuvos eksporto plėtrą komplikuoja prekių kainų mažėjimas.
„Sklandų eksporto perorientavimą iš Rusijos į Europos Sąjungos arba trečiųjų šalių rinkas komplikuoja eksporto kainų mažėjimas. Be to, vasaros mėnesiais mažėjo ir realaus eksporto apimtis. Įspūdingas eksporto į JAV padidėjimas buvo veikiau maloni išimtis nei tendencija. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad atsivėrė keliai į JAV lietuviškiems maisto produktams, be to, dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras gerino mūsų prekių konkurencingumą tenykštėje rinkoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, dabar nėra aišku, kokia kryptimi judės Lietuvos ekonomika, kai valdžią oficialiai perims Seimo rinkimus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedama koalicija, kur dar nėra suformuota.
„Ypač didelį dėmesį reikėtų kreipti į valdančiųjų partijų planus darbo rinkos reguliavimo ir mokesčių reformos srityse. Iš tų idėjų, kurios sklando viešojoje erdvėje dėl Darbo kodekso tobulinimo, pensijų sistemos finansavimo pertvarkymo, sunkoka išskaityti, kaip tai padidins ekonomikos augimo potencialą“, – tvirtino G.Nausėda.
Jo teigimu, didelį nerimą kelią ir vidaus rinkos padėtis.
„Didėjantis vidutinis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbo lygis ir optimistiški lūkesčiai lemia nuoseklų vartojimo didėjimą. Visgi šis veiksnys nėra ištašytas uoloje – ateinančiais metais vidaus paklausa reaguos į sparčiau augsiančias kainas. Ypač tai pasakytina apie ne pirmojo būtinumo prekes, kurių paklausos lankstumo kainų atžvilgiu koeficientas yra didesnis nei maisto produktų“, – teigė ekonomistas.
SEB banko analitikai prognozuoja, kad 2016 metais Lietuvos BVP padidės 2,2 proc., 2017 metais augimas paspartės iki 2,5 proc., o 2018 metais – pasieks 3 procentus.
Banko „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas BNS sakė, jog BVP augimas Lietuvoje išlieka ganėtinai konservatyvus, nes ekonomikos plėtrą stabdo išorės aplinka ir menkas investicijų lygis.
„Turime labai didelį vidaus vartojimo augimą, gerą viešųjų finansų padėtį, bet išorės aplinka ir menkas investicijų lygis stabdo ekonomikos augimą. Turint omenyje, kad vidaus vartojimo variklis nedirbs visu garsu ir vis tiek augimas slops, tai tam tikras nerimo signalas turėtų būti Lietuvai. Jeigu nerasime naujo ekonomikos variklio, tai gali būti, kad bet koks ekonomikos augimas bus geras“, – tvirtino Ž.Mauricas.
Jo teigimu, norint išlaikyti stabilų ekonomikos augimą Lietuvai būtina pritraukti daugiau užsienio investicijų ir investuoti į švietimą.
„Visų pirma turime didinti užsienio investicijų skaičių. Mastai turi būti didesni. Turime tikslingai investuoti valstybės lėšas. Investuoti į išsilavinimą ir jo efektyvinimą. Taip skatindami pajamų nelygybės mažėjimą ir korupcijos mažėjimą, o tai sumažintų emigraciją“, – teigė Ž.Mauricas.
Jo nuomone, šiemet Lietuvos BVP turėtų augti 2,3-2,4 proc., o kitais metais BVP augimas turėtų siekti 3 proc.
Savo ruožtu „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentare žiniasklaidai teigė, kad šių metų Lietuvos BVP augimas – nuviliantis.
„Akivaizdu, kad tai nėra toks augimo tempas, kurio norėtume ir kuris leistų sparčiau vytis turtingesnes Europos šalis. Pagrindinės priežastys, neleidžiančios ekonomikai augti sparčiau, yra vangios investicijos ir išliekantis neigiamas verslo atsargų pokytis“, – sakė R.Grajauskas.
„Nepaisant lėto ekonomikos augimo pagrindinėse eksporto rinkose bei vis dar besitraukiančių pagrindinių NVS valstybių ekonomikų, Lietuvos eksportas šiemet demonstruoja pakankamai gerus rezultatus. Besiplečiantis eksportas kelia ir gamybos, kurios du trečdaliai iškeliauja į užsienio rinkas, apimtis“, – tvirtino ekonomistas.
„Danske bank“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,5 proc., 2017 metais – 2,8 proc., o 2018 metais – 3 proc.
Statistikos departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu 2015-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką Lietuvos BVP padidėjo 2,1, proc. ir to meto kainomis siekė 28,439 mlrd. eurų. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2015 metų liepos-rugsėjo mėnesiais, šalies BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, išaugo 1,6 proc., o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu – ūgtelėjo 0,1 proc. iki 10,285 mlrd. eurų.
