„Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pirmąjį ketvirtį ekonomika pasiekė dugną, tačiau antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP rodiklis turėtų būti teigiamas.
„Didelė tikimybė, kad (antrojo – BNS) ketvirčio augimas jau bus teigiamas ir mes, matyt, būsime turėję du ketvirčius trukusią techninę recesiją – praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį“, – BNS teigė Ž.Mauricas.
„Pramonė stabdo bendrą ekonomikos augimą, bet dauguma kitų sektorių arba laikosi paviršiuje, arba yra pasiruošę toliau kilti į viršų“, – kalbėjo ekonomistas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas taip pat mano, kad tai yra pramonės recesija.
„Tai yra pramonės įmonių recesija, ką mes ekonomistai jau seniau kalbėjome, tik tiek, kad laukėme, kada bus pirmieji signalai ir patys pramonininkai pradės apie tai kalbėti. Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome“, – BNS sakė R.Krušinskas.
Anot jo, vienas pirmųjų indikatorių, kurie pasireiškė per pandemiją, kad pramonė sulėtėja dėl mažesnių užsakymų iš užsienio, lietuviškos produkcijos paklausą mažina ir Kinijos atsigavimas.
R.Krušinskas sako, kad BVP nuosmukiui įtakos turėjo ir tai kad pirmąjį metų ketvirtį, pasak jo, visada būna įsibėgėjimas po praėjusių kalendorinių metų ir vartojimas šiek tiek sulėtėja, be to, „geriausių metų euforija negali tęstis ilgai“.
„Pirmojo ketvirčio sindromas po labai sėkmingų praėjusių metų, kai buvo atsigavimas po pandemijos, o dabar žmonės šiek tiek atsargiau pradeda leisti pinigus, persiskirsto krepšelis dėl augančių palūkanų normų“, – sakė R.Krušinskas.
„Bet ar galima būtų vadinti situaciją kritine – manau, kad ne, reikia stebėti, kas bus toliau ir atsakingai leisti pinigus“, – pridūrė jis.
Pasak Ž.Maurico, pirmojo ketvirčio BVP rodiklį lėmė ne tik mažmeninė prekyba bei šiuo metu nuosmukį patirianti pramonė, bet ir kiti veiksniai.
„Mažmeninės prekybos ir pramonės rodiklius didžiąja dalimi jau žinojome, kokie jie yra (...), tai galima jau numanyti, koks bus šių komponenčių augimas ar pokytis“, – teigė Ž.Mauricas.
„Tačiau, matyt, kad kiti sektoriai taip pat neparodė gerų rezultatų ir būtų įdomu pasižiūrėti, kokie tie sektoriai buvo, kurie nėrė į minusą, nes vien tiek pramonės ir mažmeninės prekybos nebūtų pakakę tiek žemai nutempti BVP rodiklį“, – kalbėjo ekonomistas.
R.Krušinskas atkreipė dėmesį, kad norint išlaikyti stabilų pramonės augimą, kuris būtų atsparus nuo įvairių sukrėtimų, reikia didinti produktyvumą ir darbo našumą.
„Šiame kontekste jis neauga tiek, kokie yra infliacijos ar atlyginimų tempai, todėl tas 3 proc. sąstingis, lyginant su praėjusių metų paskutiniu laikotarpiu, yra vis dar geras rezultatas ir nereikėtų tikėtis, kad augimas bus begalinis ir visados“, – sakė ekonomistas.
„Šioje vietoje trumpas stabtelėjimas galėtų būti naudingas pergalvojant buvusio augimo laikotarpį ir susimąstant apie tai, kokių priemonių kalbant apie produktyvumą, našumą, inovacijų diegimą, mums reikia, kad techniškai nekristume žemiau daugiau, o Lietuva galėtų išsilaikyti kaip pakankami lanksčios ekonomikos šalimi bendrame kontekste“, – pridūrė jis.
Metinį 0,8 proc. ir 0,2 proc. ketvirčio BVP nuosmukį prognozavęs Ž.Mauricas taip pat teigė, jog ketvirtinių Valstybės duomenų agentūros skelbiamų BVP rodiklių patikimumas nėra didelis, nes vėliau, anot ekonomisto, jie yra gerokai peržiūrimi.
„Lietuvoje ypatingai pastaraisiais metais tie peržiūrėjimai buvo ypač dideli. Prisiminkime 2020–2021 metų rodiklius, ypač 2021 metų rodiklius, kai prasidėjo didžiulis atsigavimas. Iš pradžių duomenys rodė žymiai mažesnį atsigavimą, vėliau metinis BVP buvo perskaičiuotas ir padidintas, o 2020-ųjų rodiklis buvo perskaičiuotas iš neigiamo į nulinį“, – teigė Ž.Mauricas.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog kertinių sektorių sėkmingos pastarųjų metų plėtros rezultatų kartelė iškelta labai aukštai ir ją peršokti šiemet neįmanoma, tad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo.
Anot jos, nors kainos šiemet taip stipriai nebeaugs, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą, tai lems prastesnius vartojimo rezultatus. Be to, griežtėjanti pinigų politika ir aštrėjančios geopolitinės įtampos pasaulyje stipriai veikia eksporto rinkų apetitą šalies prekėms.
„Kertinių eksporto rinkų ekonomikos Europos Sąjungoje susiduria su recesijos grėsmėmis. Be to, dalis Vakarų valstybių užsakymų, kuriuos Lietuvai pasisekė perimti per pandemiją sutrūkinėjus pasauliniam logistikos tinklui, dabar, atpigus transportavimui jūra ir atsidarius Kinijai, gali būti ir vėl nukreipiami atgal į Tolimuosius Rytus“, – pranešime teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sakė, kad nuosmukiui daugiausiai įtakos turėjo prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika, tačiau darbo rinka rodo atsparumą.
„Išankstiniais duomenimis, pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo. Tokia padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks“, – pranešime sakė jis.
Pasak D.Imbraso, antrąjį šių metų pusmetį tikimasi palankesnės ekonomikos raidos, tai siejama su darbo rinkos atsparumu, kuris kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį. Be to, infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželį darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti.
