„Bent jau yra aiški Vyriausybės pozicija, ką mes galvojame euro atžvilgiu. Nes iki šiol tas euras buvo primirštas, buvo nelabai aišku, ar mes jo norim, ar kažką darysim. Dabar viešai pareikšta, kad euro norim ir atitinkamai turi būti imamasi tam tikros politikos“, – sakė banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.
Jos teigimu, kol kas finansų rinkose toks pareiškimas šaliai įtakos neturės. Visgi apie Lietuvą pasklis gera žinia: „Tai reiškia, kad, ko gero, bus laikomasi fiskalinės drausmės, valdoma skola.“
Kadangi kitąmet prie euro zonos prisijungs ir dar viena Baltijos valstybė (Latvija), Lietuvai būtų naudinga nelikti vienintelei valstybei už euro zonos ribų: „Mums nėra blogai, kad estai turi eurą. Jei latviai turėtų, mes ne, būtų toks ženklas, kad Latvija sugebėjo užsibrėžti tikslą, jį įvykdyti, pasiekė gerus ekonominius rodiklius, investuotojams tokia šalis iškart tampa patrauklesnė, nei šalis, kuris nesugeba įgyvendinti kriterijų. Tokiu atveju Latvija labiau trauktų užsienio investicijas. Būtų mažas skirtumas, kurią šalį rinktis.“
Tokios nuomonės laikosi ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Lietuvai esą reikia iki minimumo sutrumpinti laikotarpį, kuomet ji bus vienintelė Baltijos šalis be euro.
„Ir jeigu mes ir toliau liekame neįsivedę euro, padėtis nebus labai priimtina. Lietuva bus vienintelė Baltijos valstybė be euro ir investicijų pritraukimo požiūriu tai tikrai nėra labai toleruotina ir reikia stengtis tą laikotarpį, kuomet būsime vieninteliai be euro, sutrumpinti iki minimumo“, – 15min.lt sakė Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, Lietuvai yra svarbu, kad euro įsivedimas paskelbtas ekonominės politikos vienu prioritetų: „Tai leidžia manyti, kad valstybė dės pastangų infliacijai sumažinti iki reikiamo lygio, o tikimybė, kad pavyks tą padaryti, yra nemaža. Aišku, yra ganėtinai daug visokių ribojančių dalykų, reikia atkreipti dėmesį, kad infliacija ir Europos Sąjungoje mažėja, reiškia, gali per tą laiką pasikeisti ir Mastrichto kriterijus, bet šitas uždavinys nėra neįgyvendinamas.“
Svarbu suvaldyti infliaciją. Tą Lietuva gali padaryti sukurdama antiinfliacinę aplinką.
„Infliacija nemažai priklauso nuo tų kainodaros sprendimų, kuriuos daro privatūs subjektai. Juk 93 proc. kainų nustatymo yra privačių subjektų rankose. Tada galima daugiau kalbėti apie antiinfliacinės aplinkos sudarymą. Tai yra, sudaryti tokias sąlygas, kai privatūs subjektai nebūtų verčiami didinti kainų ir infliacija liktų maža. Nereikia nuvertinti ir energetinės komponentės. Jeigu pavyktų susitvarkyti su energetinių išteklių infliacija, nemaža darbo dalis būtų padaryta“, – kalbėjo G.Nausėda.
R.Medaiskytės teigimu, gyventojai šoko dėl euro įsivedimo neturėtų patirti. Litas ir taip susietas su euru, o kalbos apie augsiančias kainas – anekdotinės.
„Mes ir taip turime eurą – litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, todėl realiai vartotojams tai neturės daryti didelės įtakos, jei bus sutvarkyta aiškiai sistema, metodika, kaip, kokiu būdu turėtų būti konvertuojamos kainos. Anekdotiniai įrodymai, kad viskas iš tiesų pabrango įvedus eurą. Jie yra kvestionuojami. Euro įsivedimas yra ekonominio stabilumo ženklas“, – sakė ekonomistė.
15min.lt primena Mastrichto kriterijus:
Infliacija turi būti ne daugiau nei 1,5 proc. didesnė už trijų mažiausią infliaciją turinčių Europos Sąjungos šalių infliacijos rodiklius.
Valstybės skola turi neviršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto praėjusių metų fiskalinių metų pabaigoje. Šiuo metu Lietuvos skola siekia per 38 proc. BVP.
Šalies biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Valstybė turi būti dalyvavusi valiutų keitimo kursų mechanizme ir per pastaruosius dvejus metus nedevalvavusi savo valiutos.
Nominali šalies vertybinių popierių ilgalaikių paskolų palūkanų norma turi būti ne daugiau kaip 2 proc. didesnė nei trijose geriausius rodiklius turinčiose valstybėse narėse.
