„Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, senai matytas defliacines tendencijas kitąmet turėtų skatinti energetikos išteklių kainų stabilizavimas ir per metus susiformavusi aukšta infliacijos palyginamoji bazė.
„Aišku, dar užtruks nemažai, kol palyginamoji bazė sugebės sumažinti tuo didelius prieaugius, kuriuos patyrėme per šiuos metus ir kurie akumuliavosi, tačiau pirmojo būtinumo prekės negali brangti nuolatos. Artėjame prie to prisisotinimo taško, kai gyventojai tiesiog bus priversti keisti savo elgseną ir gerokai karpyti savo išlaidas“, – sakė ekonomistė.
I.Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad realus vartojimas šiemet mažėja, tačiau dar nežymiai.
„Tai rodo, kad tas infliacijos kirtis nėra dar toks skaudus, kad reikšmingai pakeistų gyventojų vartojimo prioritetus“, – sakė ekonomistė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad mažesnę infliaciją lapkritį labiausiai lėmė mažėjančios degalų kainos.
„Kaip sakiau anksčiau, pagrindinis nežinomasis bus, kaip suvaikščios degalų kainos (...) Pasisekė, kad ir naftos kainos, ir jos perdirbimo maržos yra šiek tiek sumažėjusios, tai turėjome degalų kainų sumažėjimą lapkričio mėnesį ir tai buvo pagrindinis veiksnys, kuris lėmė, kad ta infliacija lapkritį buvo mažesnė“, – BNS teigė T.Povilauskas.
Kaip sakiau anksčiau, pagrindinis nežinomasis bus, kaip suvaikščios degalų kainos.
Anot jo, infliaciją taip pat mažino mažėjančios šilumos kainos bei prekybininkų taikomos nuolaidos.
„Apskritai lapkritis juk yra išpardavimų mėnuo (...) Jei žiūrėsime lapkritį su spaliu, tai lapkritis tos mažesnės infliacijos mėnuo, tai galbūt tai irgi ženklas, kad tos nuolaidos darė sezoninę įtaką“, – teigė T.Povilauskas.
Pasak ekonomisto, infliacija gruodį priklausys nuo degalų kainų: „Jeigu degalų ženkliau nepasikeistų per gruodį, tai gruodį tikėtina, kad ta metinė infliacija (...) turėtų būti žemiau 21 procento“.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, jog infliacijos sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjęs įvairių energijos prekių metinis kainų augimas.
Pasak jos, per mėnesį atpigo elektra, dėl kritusių naftos kainų ir stiprėjusios euro vertės dolerio atžvilgiu sumažėjo degalų kainos, pigo ir šilumos energija, todėl mažėjo ir metinis šių prekių kainų augimas.
„Panašu, kad metinės infliacijos pikas jau buvo pasiektas rugsėjo mėnesį ir jei neįvyks netikėtų pokyčių rinkose, ateityje metinė infliacija turėtų toliau mažėti“, – komentare sakė L.Mociūnaitė.
Pasak ekonomistės, tam įtakos turės vis labiau stiprėjantis aukštesnės palyginamosios bazės efektas, ir vis labiau galutinėse kainose atsispindintis sumažėjusių transportavimo, metalų, naftos ir kitų žaliavų kainų poveikis.
„Vis dėlto metinės infliacijos mažėjimas nebus labai staigus – metinis gamintojų kainų augimas spalio mėnesį nors ir sumažėjo, tačiau vis dar buvo didelis. Spalio mėnesį apdirbamosios gamybos produkcijos, skirtos Lietuvos rinkai, kainos buvo 27,4 proc. didesnės nei prieš metus, tad tai dar palaikys spaudimą infliacijai artimiausiais mėnesiais“, – sakė LB analitikė.
