Ekonomistai pabrėžia, kad perteklinis biudžetas savaime nėra vertybė, o vengimas įgyvendinti rimtas struktūrines reformas gali ilgainiui paversti Lietuvą vidutinių pajamų spąstuose įstrigusia periferine Europos Sąjungos (ES) valstybe.
„Lietuvos planuojamas biudžetas yra atsargesnis, mes galbūt labiau esame inertiški ir nepriimame drastiškesnių sprendimų, kaip Latvija ir Estija. Sakyčiau, mes plaukiame pasroviui, ir nors kartais tai padeda išvengti klaidų, kurias padaro ryžtingų permainų nebijančios valstybės, žmonių skundai ir emigracija rodo, kad gyventojai tuo plaukimu pasroviui nėra patenkinti“, – BNS sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Europos Komisijos vertinimu, Lietuvos ir Latvijos biudžetų projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakte numatytus fiskalinius reikalavimus. Anot EK, šiuos reikalavimus iš esmės atitinka ir Estijos biudžeto projektas, tačiau yra rizikų, kad kitąmet gali būti nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo įgyvendinimo, todėl šalies vyriausybė turi būti pasirengusi imtis papildomų veiksmų, siekiant atitikti ES fiskalinius reikalavimus.
Biudžeto perteklius nėra gerovės garantas
Lietuvos 2018 metų biudžeto projekte planuojama, kad viešųjų finansų perteklius sudarys 0,6 proc. BVP – 0,5 punkto daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP). Jei pavyktų įgyvendinti šiuos planus, Lietuvos viešieji finansai būtų pertekliniai trejus metus iš eilės.
„Už subalansuotą biudžetą visų pirma reikia dėkoti Lietuvos žmonėms, kurie sunešė tuos mokesčius ir pasiaukodami kantriai laukė, nereikalaudami didelio gaunamų pajamų augimo. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai nuo 2009 metų ilgą laiką beveik nekito ir tik pastaraisiais metais pradėjo kažkiek augti, pensijos taip pat buvo praktiškai įšaldytos. Gera žinia, kad taip daugiau nebebus - pensijos jau indeksuojamos, viešojo sektoriaus atlyginimai taip pat kils, o biudžeto perteklius suteikia saugumo, kad bent jau artimiausiu metu tas augimas nesustos“, – BNS sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau, pasak jo, palyginus trijų Baltijos šalių biudžetus, galima sakyti, kad Lietuva „šiek tiek užsižaidė su diržų veržimu“ ir, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, neturi ilgalaikės viešųjų finansų vizijos.
„Tą nemaža dalimi lėmė objektyvios priežastys, nes mes paskutiniai Baltijos šalyse įsivedėme eurą. Ilgai laiką Lietuvos išlaidos buvo įšaldytos ir tik pastaraisiais metais, jau įsivedus eurą, atsispyrė nuo dugno, tuo metu Latvijoje ir Estijoje viskas vyko gerokai anksčiau. Tarkime, nuo 2011 metų iki 2017 metų Lietuvos biudžeto išlaidos padidėjo 21 proc., Latvijoje – 31 proc., o Estijoje – 49 procentais“, – teigė Ž. Mauricas.
„Staiga pradėjus didėti gyventojų pajamoms, o tai susiję su darbo užmokesčiu, mes tų viršplaninių pajamų pradėjome gauti labai daug ir išlaidos paprasčiausiai nespėja jų vytis“, – pridūrė „Luminor“ ekonomistas.
Latvija, kuri 2016 metais buvo subalansavusi viešuosius finansus, šiemet vėl atsidūrė neigiamoje zonoje ir kitąmet taip pat planuoja biudžeto deficitą – jis turėtų sudaryti 1 proc. BVP (0,1 punkto daugiau nei šiemet). Estija, kuri po deficitinių 2016 metų šiemet tikisi subalansuoti viešuosius finansus, kitąmet taip pat ketina išleisti daugiau nei surinkti - jos deficitas turėtų sudaryti 0,1 proc. BVP.
T. Povilausko teigimu, pagrindinis Estijos ir ypač Latvijos biudžetų išskirtinumas – kur kas rimtesnės nei Lietuvoje mokestinės permainos, galinčios paskatinti spartesnį vartojimo augimą. Būtent dėl numatomų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) praradimų planuojami deficitiniai Lietuvos kaimynių biudžetai.
„Pas mus kitų metų biudžete numatytas pajamų didinimas tik mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Nors tai yra gerai, tačiau latvių su estų mokesčių permainos paliečia ir vidutinį sluoksnį, net ir daugiau uždirbančių žmonių pajamas“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, Latvijoje dėl įvedamų progresinių mokesčių tarifų iš esmės išloš gyventojai, gaunantys iki 4,6 tūkst. eurų ikimokestinį atlyginimą. Latvijoje iki 430 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA), tuo metu Estijoje iki 500 eurų didėja neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris visa apimtimi bus taikomas pajamoms iki 1,2 tūkst. eurų.
„Iš esmės permainos Latvijoje ir Estijoje palies beveik visus visuomenės sluoksnius, ne tik mažiausiai uždirbančius žmones, kaip Lietuvoje. Todėl ir impulsas vartojimui kitais metais Latvijoje ir Estijoje bus daug galingesnis“, – tvirtino T. Povilauskas.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad Latvijoje ir Estijoje suvokiama, jog ekonomikos pakilimo ir dosnios ES paramos laikotarpis nebus amžinas, todėl abi šalys stengiasi aktyviau reformuoti savo ekonomiką, nebijodamos dėl to atsirandančio viešųjų finansų deficito.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad Latvijoje ir Estijoje suvokiama, jog ekonomikos pakilimo ir dosnios ES paramos laikotarpis nebus amžinas, todėl abi šalys stengiasi aktyviau reformuoti savo ekonomiką, nebijodamos dėl to atsirandančio viešųjų finansų deficito.
„Biudžetas turi būti naudojamas kaip įrankis konkretiems tikslams įgyvendinti, todėl estai su latviais, planuodami šiokį tokį deficitą, tikriausiai elgiasi teisingai. Tas deficitas yra pagrindžiamas, nes jie daro kažką tokio, dėl ko ateityje bus geriau. Tuo metu Lietuvoje vis dar yra gajus suvokimas, kad biudžetas pats savaime yra tikslas, o ne įrankis tikslams pasiekti“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, tokį požiūrį buvo galima pateisinti pokriziniais metais, kai šalies viešųjų finansų deficitas „buvo tikrai nepadoriai didelis“ ir jį reikėjo mažinti, siekiant įsivesti eurą.
„Bet dabar mes jau turime perteklių ir jaučiasi kažkoks pasimetimas, neapsisprendimas, ką gi daryti toliau. O tai kelia grėsmę, kad jei mes nedarysime struktūrinių reformų, kryptingai neinvestuosime ES lėšų, nesustabdysime emigracijos, tas džiaugsmas dėl biudžeto pertekliaus bus laikinas“, – tvirtino „Luminor“ ekonomistas.
Reformoms laiko lieka nedaug
Ekonomistų teigimu, Lietuvai lieka mažai laiko struktūrinėms reformoms ir su jomis susijusiomis mokestinėms pertvarkoms, nes jau 2019 metais vyks prezidento ir savivaldos rinkimai, 2020-aisiais bus renkamas naujas Seimas, o nuo 2021 metų gali pastebimai sumažėti šaliai skiriamos ES paramos lėšos.
„Labai norėtųsi, kad kitais metais būtų daromi įdomesni pokyčiai, susiję su mokesčiais, kad galėtume kažkuo išsiskirti gerąja prasme, nes dabar labiau plaukiame pasroviui. Kita vertus, nauji mokesčių pakeitimai įsigaliotų nuo 2019-ųjų pradžios, metų, kai šalyje vyks prezidento rinkimai. Didelis klausimas, ar valdančioji partija, ypač jei ji kels savo kandidatą rinkimuose, norės rizikuoti ir, galbūt, taip suerzinti rinkėjus“, – svarstė T. Povilauskas.
„Strategiškai žiūrint, Lietuva vėluoja, galbūt reikėjo šiais metais imtis ryškesnių pokyčių valdančiajai koalicijai“, - pridūrė SEB banko ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, vienas didžiausių Lietuvos iššūkių ir yra nemažėjanti emigracija, ir jį reikia spręsti dabar, nes vėliau bus vis sunkiau.
„Jei mūsų valdžia būtų toliaregiška, jei mūsų prioritetas būtų emigracijos stabdymas, reikėtų prašyti Europos Komisijos išimties, kad leistų deficitą ir reformas, kurios leistų padidinti žmonių pajamas ir apgręžti tą emigracijos srautą. Tą iš dalies daro Latvija ir Estija, ir tai būtų geresnis kelias Lietuvai, nei rezervo krizei kaupimas. Nemanau, kad kelių šimtų milijonų eurų rezervas nuramins apie emigraciją galvojančius žmones ir jie nuspręs likti Lietuvoje“, – tvirtino Ž. Mauricas.
„Ekonomika auga gana sparčiai, atlyginimai auga, biudžetas perteklinis, bet žmonės vis tiek emigruoja. Vadinasi, reikia kažko daugiau, vien gražių biudžeto skaičių neužtenka“, – pridūrė jis.
Ž. Maurico teigimu, laikas struktūrinėms reformoms dar nėra prarastas, tačiau akivaizdžiai trūksta politinės lyderystės ir ilgalaikio veiksmų plano.
Ž. Maurico teigimu, laikas struktūrinėms reformoms dar nėra prarastas, tačiau akivaizdžiai trūksta politinės lyderystės ir ilgalaikio veiksmų plano.
„Mes privalome motyvuoti žmones, kad jie liktų ir kurtų čia. Tam reikia keisti švietimo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą ir ypatingai „Sodrą“. Reikia masiškai mažinti dirbančiųjų apmokestinimą, nes sistema, kur didžioji mokesčių dalis surenkama per „Sodrą“, negali būti veiksminga“, – sakė Ž. Mauricas.
Jis pabrėžė, kad jei Lietuva neišnaudos galimybių ir ekonomiškai nepereis į aukštesnį lygį, žmonės praras viltį, kad čia kažkas gali pasikeisti, o regionams skiriamos ES paramos mažėjimas gali didinti gyventojų pyktį ir paskatinti įvairių naujų populistinių judėjimų iškilimą.
„Mes galime užstrigti vidutinių pajamų spąstuose, tapti tokia Rytų Europos Portugalija ar Graikija - šalimi su gražia gamta ir tiek. Dabar turime vos ne paskutinį šansą to išvengti, tačiau valdantieji šito nesupranta, jie galvoja, kad plaukdami pasroviui mes toliau vysimės Europą. Ne, taip nebus, pasaulyje yra aibė šalių, pavyzdžiui, Argentina, Afrikos šalys, kurių ekonomikos kasmet auga 2-4 procentais. Tos pačios Vokietijos ekonomika dabar auga 2 proc., tai mes, augdami 1 punktu sparčiau, juos vysimės šimtą metų“, – teigė „Luminor“ ekonomistas.
Lietuvoje perskirstoma BVP dalis išlieka viena mažiausių euro zonoje
Lietuvos viešųjų finansų išlaidų santykis su BVP kitąmet turėtų padidėti 0,7 punkto iki 36,4 proc., tačiau jis išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių euro zonoje. Planuojama, kad Latvijos viešųjų finansų išlaidos kitąmet sudarys 37,5 proc. BVP (0,2 punkto daugiau nei šiemet), Estijos - 40,1 proc. (0,1 punkto daugiau).
Euro zonoje BVP per biudžetą mažiau nei Lietuva perskirsto tik Airija - 26,3 procento. Daugelyje valstybių ši dalis yra didesnė kaip 40 proc., o Belgijoje, Prancūzijoje ir Suomijoje viršija 50 procentų.
Visose Baltijos šalyse didžiausia išlaidų dalis tenka socialinėms išmokoms. Pagal šį rodiklį pirmauja Lietuva (14,7 proc. BVP), toliau eina Estija (13,8 proc.) ir Latvija (12 proc.) Antra pagal dydį išlaidų grupė yra viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, čia pirmauja Estija (11,1 proc. BVP), lenkianti Latviją (10,5 proc.) ir Lietuvą (9,4 proc.).
Pagal tarpiniam vartojimui skiriamą viešųjų finansų dalį taip pat pirmauja Estija – 6,6 proc. BVP, ji daugiausiai lėšų skiria ir investicijoms (bendrojo kapitalo formavimui) – 5,6 proc. BVP. Latvijoje šių išlaidų dalis yra atitinkamai 6,2 proc. ir 4,5 proc., o Lietuvoje - tik 5,6 proc. ir 3,4 proc. BVP.
Pasak T. Povilausko, Baltijos šalių biudžetų išlaidų skirtumai rodo, kad Lietuvos biudžetas yra labiau socialinis, o Estijos - labiau investuojantis.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai yra minusas. Gaunasi, kad mes esame ne vertės kūrėjai, o išmokų šalis“, – sakė T. Povilauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad pagal planuojamą biudžeto pajamų santykį su BVP Lietuva kitąmet aplenks Latviją. Lietuvos viešųjų finansų pajamos kitąmet turėtų sudaryti 37 proc.. BVP (1,2 punkto daugiau nei šiemet), Latvijos - 36,5 proc. (0,1 punkto daugiau), Estijos - 39,9 proc. (0,1 punkto mažiau).
„Latvija kitąmet planuoja nemažą biudžeto deficitą ir išlaidų jie turės daugiau (nei Lietuva - BNS), bet bent jau trumpalaikiu metu Lietuva pagal pajamas turėtų aplenkti savo kaimynę (...) Manau, kad kitąmet žiūrėsime, kaip sekasi latviams ir nereiktų nustebti, jei metų pabaigoje jiems pavydėsime“, – teigė T. Povilauskas.
Daugiausiai pajamų Lietuvoje suneša socialinio draudimo įmokos, tuo metu Latvijoje ir Estijoje - su gamyba ir importu susiję mokesčiai. Lietuvoje socialinio draudimo įmokų pajamos kitąmet turėtų sudaryti 13,4 proc. BVP, o su gamyba ir importu susijusių mokesčių pajamos - 12,1 proc., Estijoje - atitinkamai 11,9 proc. ir 15,2 proc., Latvijoje - 9,6 proc. ir 14,1 procento.
Daugiausiai pajamų Lietuvoje suneša socialinio draudimo įmokos, tuo metu Latvijoje ir Estijoje - su gamyba ir importu susiję mokesčiai.
T. Pavilausko teigimu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikų struktūriniai skirtumai yra nedideli, mokesčių tarifai taip pat yra panašūs, todėl biudžeto pajamų struktūros skirtumų priežasčių reikia ieškoti mokesčių administravimo spragose. Tai, anot jo, konstatuota ir šių metų viduryje paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tyrimo ataskaitoje.
„Latvijoje ir Estijoje surenkamų PVM pajamų dalis yra didesnė nei Lietuvoje. Pas mus PVM pajamų atotrūkis (skirtumas tarp surenkamų ir potencialių pajamų - BNS) yra vienas didžiausių Europoje ir siekia 26 proc., tuo metu Estijoje – mažesnis kaip 10 procentų. Jei mes priartėtume prie Estijos PVM surinkimo lygio, mažiausiai 500 mln. eurų pajamų galėtume ištraukti iš šešėlio ir taip padidinti savo mokesčių santykį su BVP“, – tvirtino T. Povilauskas.
„Tai reiškia, kad turi efektyviau dirbti VMI, „Sodra“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir panašiai, kad mūsų valstybės krepšelyje pajamų būtų daugiau“, – pridūrė jis.
Didžiausia pajamų, turto ir panašių mokesčių pajamų dalis planuojama Estijoje - 7,4 proc. BVP. Latvijoje šių mokesčių pajamos turėtų sudaryti 7,2 proc., Lietuvoje - 5,8 procento.
Lietuva yra viena iš septynių euro zonos valstybių, kitąmet planuojanti teigiamus viešuosius finansus, o prognozuojamas jų perteklius yra vienas didesnių. Didesnį perteklių kitąmet yra numatę tik Kipras ir Nyderlandai - 1,3 proc. ir 0,8 proc. BVP. Kaip ir Lietuva, 0,6 proc. viešųjų finansų perteklių planuoja Liuksemburgas.
Bendras aštuoniolikos euro zonos šalių (išskyrus Graikiją, kurios biudžeto priežiūra atliekama šaliai taikomos stabilumo programos rėmuose) viešųjų finansų deficitas kitąmet turėtų siekti 0,9 proc. BVP – 0,3 punkto mažesnis nei planuojama šiemet (1,2 proc.).
Lietuvos skola išlieka viena mažiausių euro zonoje
Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP kitąmet turėtų mažėti visose Baltijos šalyse. Didžiausias sumažėjimas planuojamas Lietuvoje, kuri vasario mėnesį išpirks 1,3 mln. eurų euroobligacijų emisiją, tačiau šalies skola išliks didesnė nei Latvijoje ir Estijoje, nors bus viena mažesnių euro zonoje.
Lietuvos valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje sudarys 37,6 proc. BVP - 3,9 punkto mažiau, nei planuojama šių metų pabaigoje (41,5 proc. BVP). Latvijos valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų sumažėti 1,4 punkto iki 37,3 proc. BVP, Estijos - 0,4 punkto iki 8,6 proc. BVP.
„Manau, kad dabartinis valstybės skolos lygis nekelia problemų, jis nėra labai didelis. Aišku, ilguoju laikotarpiu dėl demografinių tendencijų bus problemų, bet nemanau, kad dabar vertėtų dar labiau veržtis diržus ir aukoti dabartinę ekonomikos plėtrą ar socialines išmokas dėl ilgalaikių tendencijų. Čia reikia siekti balanso, ir manau, kad jis dabar yra normalus“, - tvirtino T. Povilauskas.
EK duomenimis, Estijos skola kitąmet išliks mažiausia euro zonoje, Liuksemburgo skola (22,7 proc. BVP) taip pat bus mažesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje. Kitų euro zonos šalių, išskyrus Slovakiją, valdžios sektoriaus skola bus didesnė kaip 50 proc. BVP, o Portugalijos, Italijos ir Belgijos - išliks didesnė kaip 100 proc. BVP.
Bendra aštuoniolikos euro zonos šalių (išskyrus Graikiją) valdžios sektoriaus skola 2018-ųjų pabaigoje turėtų sudaryti 86,3 proc. BVP.
