Naujienų agentūra BNS šešiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė įvertinti, kokią įtaką gyventojams turės pertvarka, numatanti padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas, su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Devyni iš šešiolikos apklaustųjų teigė, kad žmonių gyvenimas gerės, septyni nurodė, kad reikšmingos įtakos šalies gyventojai nepajus. Nė vienas ekspertas nesakė, kad reforma pablogins žmonių gyvenimą.
Padidins dirbančiųjų pajamas
„Aš labai stengiuosi sugalvoti, kaip mažesni mokesčiai visiems darbuotojams gali pabloginti jų gyvenimą, bet nepavyksta. Mažesni mokesčiai galėtų kelti nerimo, jei dėl to labai išaugtų biudžeto deficitas, iškiltų valstybės mokumo klausimas ar sutriktų kažkokių valstybės funkcijų finansavimas. Šiuo atveju nieko panašaus negresia“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pažymėjo, kad „šalia „Sodros“ įmokų sujungimo vykstantis NPD didinimas žmonių kišenėse paliks daugiau pinigų, ir tai yra teisingas sprendimas“.
„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad siekiant ilgalaikių permainų būtina viešojo sektoriaus reforma.
„Trumpojo laikotarpio mokesčių reformos efektas bus teigiamas, pajamos ūgtels visiems dirbantiesiems, dėl „Sodros“ įmokų jungimo didės apmokestinimo skaidrumas. Mažinti darbo mokesčius tikrai buvo būtina, tai ne kartą mums liepė tarptautinės institucijos. Vis tik šį žingsnį turėjo sekti viešojo sektoriaus reforma, viešųjų paslaugų efektyvinimas, kuris būtų padidinęs tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, tiek kitų išteklių valdymo efektyvumą. Kadangi ši reformų paketo dalis neįvyko, situacija ilguoju laikotarpiu nėra tvari“, – sako analitikė.
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, bus įdomu, ar žmonės aiškiau suvoks darbo jėgos mokesčius ir ar reforma mažins šešėlio mastą darbo rinkoje.
„Bus įdomu stebėti, ar pasiteisins prielaidos, kad sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, gyventojai aiškiau suvoks darbo jėgos mokesčius, dar daugiau reikalaus iš valdžios atsiskaityti už lėšų perskirstymą ir taip mažins šešėlinės ekonomikos dydį darbo rinkoje“, – teigė analitikas.
Jis taip pat išskyrė ir vieną reformos trūkumą – mažinant darbo jėgos apmokestinimą, nebuvo pabandyta amortizuoti biudžeto netekimų kitais, mažiau „žalingais“ mokesčiais.
Svarbus bendras ekonomikos augimas
Dalis ekspertų įsitikinę, kad žmonių gyvenimo kokybė turėtų gerėti, tačiau ne dėl mokesčių pertvarkos, o dėl ekonomikos augimo.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros vedėjos Jonės Kalendienės, mokesčių pokyčiai nėra esminiai, liečiantys didžiausius ir svarbiausius gyventojų mokamus mokesčius.
„2019 metais Lietuvos gyventojų gyvenimas statistiškai turėtų gerėti, bet labiau dėl bendro ekonomikos augimo, o ne mokestinių pakeitimų“, – teigė J.Kalendienė.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus mano, kad mokestinė aplinka nėra itin daug lemiantis faktorius.
Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, bus įdomu, ar žmonės aiškiau suvoks darbo jėgos mokesčius ir ar reforma mažins šešėlio mastą darbo rinkoje.
„Ekonomikoje vedantis variklis yra ne perskirstymas, o gamyba ir investicijos, tad pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į investicijų pritraukimą ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų rengimą – aukštąjį mokslą, o ne į pensijų fondus ar tarifus“, – sako ekonomistas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos programos direktorius Tadas Šarapovas mano, kad dėl mokesčių reformos žmonių gyvenimas nesikeis, nes pajamų augimas tik kompensuos infliaciją, bet jos neaplenks.
Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad keliasdešimt papildomų eurų tiesiog negali pakeisti žmonių gyvenimo.
Mokesčių reformos pakeitimai
Konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 20 proc. GPM, 5 punktais didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,47 procento.
Taip pat įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms. Kitąmet 27 proc. GPM būtų taikomas didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms, 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.
Seimas taip pat pritarė siūlymui 20 proc. GPM apmokestintos 120 VDU viršijančias kitas iš darbo santykių kylančias pajamas – kapitalo perleidimo, nuomos, indėlių palūkanas.
