Vidutinis darbo užmokestis popieriuje pernai didėjo beveik 10 proc. – iki 921 euro. Vidutinis atlyginimas į rankas – beveik 9 proc. iki 718 eurų.
„Tačiau yra beveik 65 proc. dirbančiųjų, o mes jų turime 1,3 mln., kurie uždirba mažiau nei vidutinis darbo užmokestis. Ir pirmas ketvirtadalis 25 proc. visų dirbančiųjų uždirba 500 ir mažiau“, – LRT TELEVIZIJAI teigia Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė.
Ir, nors riebesnis kąsnelis dar ne visiems, ekonomistų teigimu, algų kilimą jau turėjo pajausti daugiau dirbančiųjų įvairiose srityse skirtingos kvalifikacijos darbus. Bet pagal pajamų atotrūkį tarp didžiausių ir mažiausių Lietuva ne tik išliko lyderė Europos Sąjungoje, bet skirtumą dar padidino. 300 tūkst. gyvena nepritekliuje.
„Jeigu žiūrime į 2017 m. tendencijas, tai ten gana aiškiai buvo matyti, kad atlyginimai greičiausiai kilo būtent tiems, kurie uždirbo mažiausiai. Tačiau pusmetis po pusmečio štai matome, kad 2018 m. antroje pusėje jau būtent tie, kurie mažiausiai uždirba, jie tampa vėl lieka paraštėse, o algos vėl kyla santykinai sparčiau tiems, kurie uždirba daugiau“, – sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo sk. viršininkas Andrius Škarnulis.
Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lyginant su situacija, kuri buvo prieš dešimtmetį, tai yra akivaizdus progresas.
„Ir net, jeigu įtrauktume tuos, kurie uždirba šiek tiek daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą, vis tiek jų yra mažiau nei dešimtadalis. Tai reiškia, kad na, tai yra toks kokybinis visuomenės struktūrinis postūmis link vidurinės klasės, kai vis daugiau gyventojų uždirba arčiau vidurkio, o ne pakraščiuose“, – LRT TELEVIZIJAI dėsto jis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad šie metai Lietuvai bus lūžio – imigrantų skaičius viršys emigrantų. Ir lems tai esą ne „Brexitas“, o būtent geresnė ekonominė situacija Lietuvoje. Daugelis imigrantų esą bus namo visam laikui grįžtantys tautiečiai.
Visgi kaip imigrantai veikia atlyginimų raidą, ekonomistai diskutuoja bemaž dešimtmetį ir atsakymo dar neturi. Vyrauja stereotipas, kad darbininkai iš trečiųjų šalių algas „numuša“, bet ekonomistai sako – nebūtinai, nes imigrantai, ypač lietuviai, taikosi ir į geriausias apmokamas vietas, pavyzdžiui, IT įmonėse.
„Dabar paslaugų sektoriuje ir pramonėje 20 proc. įmonių sako, kad pagrindinis jų plėtrą ribojantis veiksnys yra būtent darbuotojų trūkumas. Tad net jeigu šiemet, kaip mes prognozuojame, imigruos 30 tūkst. gyventojų, mažiausia baimė yra tai, kad sumažės atlyginimų augimas“, – mano N.Mačiulis.
„Šiuo metu dar anksti daryti toli siekiančias išvadas apie tai, kad didesni imigrantų srautai į Lietuvą jau pradeda spausti algas žemyn“, – ramina Andrius Škarnulis.
