„Prezidentė ekonomikai laiko prasme skyrė nedaug dėmesio, bet ji labai taikliai pasakė, ko reikia mūsų ateičiai, nesiorientuodami į mūsų nūdienos aktualijas, kurias mes ir taip puikiai žinome“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas.
Pasak jo, Dalia Grybauskaitė aiškiai akcentavo, jog Lietuva yra pilnateisė pasaulio ekonomikos dalis.
„Kitas dalykas, ką šalies vadovė pasakė yra tai, kad kertiniai mūsų ekonomikos akmenys yra išsilavinusi visuomenė ir aukštos pridėtinės vertės produktai. Šioje vietoje prezidentė šiek tiek įgėlė mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir pasakė, kad čia slypi didelis potencialas“, – teigė R.Krušinskas.
T.Povilauskas: ES paramos įsisavinimas įsivažiuoja
„Didžioji pranešimo dalis buvo sukoncentruota į politines aktualijas, ekonominiams dalykams nebuvo skirta daug, labiau išryškintos problemos. (...) Patiko, kad prezidentė dėmesį skyrė tam, jog reikia mažinti „šešėlį“, akcentuota, kad atsakomybė yra pačių žmonių rankose“, – BNS sakė SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas.
Anot jo, Dalios Grybauskaitės išsakyta kritika dėl vėluojančios Europos Sąjungos (ES) paramos įsisavinimo pagrįsta tik iš dalies.
„Taip, kalbant apie paskirstymą esame antroje pusėje tarp ES šalių ir atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. Bet tai yra susiję su tuo, kad dalis ministerijų yra prigąsdintos ir stengiamasi kuo atsargiau viską daryti, stengiamasi bet kur paramos nedalinti. Kita vertus, ES pinigų maišas jau atsiriša, tą matome iš statybinių užsakymų, o pikas turėtų būti kitąmet“, – komentavo SEB banko analitikas.
„Luminor“ analitikė: turime siekti aukštos pridėtinės vertės
Banko „Luminor“ vyriausioji banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sutiko su prezidentės išsakyta mintimi, jog Lietuva turi koncentruotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus.
„Turime daryti labai rimtus struktūrinius pokyčius tam, kad rastume savo nišą aukštesnės pridėtinės vertės kūrime. Lietuva vis dar yra žemos pridėtinės vertės kūrimo valstybė, kurioje vyrauja nekvalifikuotas darbas bei žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės prekės ir paslaugas. Ilguoju laikotarpiu tai trumparegiška, nes mes esame maža valstybė, mūsų darbo rinka sekli ir ta pigia darbo jėga nepakonkuruosime“, – BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.
Ji pastebėjo, kad šiuo metu per daug laiko skiriama nesvarbiems dalykams, pertekliniams draudimams ir reguliavimui.
Ji pastebėjo, kad per daug laiko skiriama nesvarbiems dalykams, pertekliniams draudimams ir reguliavimui.
Analitikės nuomone, Lietuvoje būtina sutvarkyti švietimo sistemą, kad ji rengtų darbo rinkoje paklausius specialistus.
„Turi būti sutvarkytos kertinės viešos paslaugos, tai yra švietimo sistema, kad ji būtų konkurencinga, rengtų darbo rinkai tinkančius specialistus ir atlieptų darbo rinkos poreikius“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, Lietuvai taip pat svarbu, kad sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai būtų adekvatūs jų darbo krūviui ir sunkumui.
Pasigesta dėmesio mokslui
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė sakė pasigedusi bendresnio požiūrio į Lietuvos mokslą.
„Man ne vien iš šio pasisakymo, bet bendrai iš prezidentės pritrūksta to tokio visuminio matymo. Akcentuojame patentus, technologijas ir pamirštame visa kita, ką turime. Jeigu kalbame apie mokslus, tai akcentuojame tuos tiksliuosius, kaip programavimą, informatikus, biotechnologijas ir pamirštame visa kita. Ar nebus taip, kad visos kitos sritys tiek moksle, tiek gyvenime labai nunyks“, – BNS teigė ekonomistė.
Jos nuomone, prezidentės pranešime taip pat trūko dėmesio dabar Seime svarstomai mokesčių reformai.
„Man trūksta dėmesio dabartinei mokesčių reformai. Nežinau, gal prezidentė nenori šnekėti, kol ji nėra aiški, bet jeigu mes esame ekonomikos pakilime, kuriame mes esame, tai ta mokesčių reforma turi labai daug tokių aspektų, kad ji nėra teisinga arba neteisingu laiku daroma. Čia bent jau rizikos ar kažkokio punktelio norėjosi ties šita vieta, kad parodytų, jog ji mato ir jai rūpi“, – tvirtino J.Kalendienė.
