Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sakė pasigendantis socialinių partnerių įtraukimo į sprendimų priėmimą ir gilesnės analizės, kuri būti nepriklausoma nuo politinių ciklų.
„Rinkimai arti ir niekas nenori žaisti tokių ilgalaikių žaidimų. Todėl, kas padaryta, labiausiai orientuota į šio laikotarpio galimybes ir susiklosčiusią politinę situaciją“, – BNS ketvirtadienį teigė ekspertas.
„Norėtųsi, kad prie sprendimų priėmimo veiktų daugiau socialinių partnerių, kad būtų įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, kad priimamų sprendimų skaidrumas ir pagrįstumas būtų aukštas, nes pinigai yra labai dideli ir mes faktiškai rizikuojame savo ateitimi, nes dabar neefektyviai panaudotos lėšos kažkada taps įsiskolinimu“, – kalbėjo B.Gruževskis.
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad išmokų dalijimas jam panašus į balsų pirkimą artėjant rinkimams.
„Jis suprantamas tik vienu aspektu, kad yra rinkimai ir žmonės per du mėnesius nebus užmiršę ir liks pasąmonėje, kad ši valdžia davė dovanėlę“, – teigė jis.
R.Lazutka abejoja, ar toks planas paskatins vartojimą, nes, anot jo, žmonės paprastai daugiau išleidžia, kai turi optimistinius lūkesčius dėl pajamų augimo.
R.Lazutka sukritikavo planus įvesti 200 eurų išmoką tiems bedarbiams, kurie neturi teisės gauti bedarbio išmokos dėl darbo stažo trūkumo ar kitų priežasčių – jo teigimu, suma turėtų būti didesnė arba laikotarpis ilgesnis.
„Pati Vyriausybė yra įtvirtinusi minimalių poreikių dydį – 257 eurų. Bent tiek reikia minimaliai pragyventi. Kodėl duoda 200 eurų? Kad dar liktų paskleisti visiems pensininkams ir tokia vienkartine išmoka nusipirkti jų balsus?“ – svarstė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad išmokos gavėjus rugpjūčio mėnesį pasiektų dėl teisinių procedūrų. Jo teigimu, lėšos nutaikytos į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, nes jos labai nukentėjo nuo koronaviruso krizės.
