„Sukanka lygiai 20 metų nuo tada, kai pradėjome kalbėti apie per mažą valstybės biudžetą. Jis turi didėti augant šalies išsivystymo lygiui. Tas atotrūkis yra 2 mlrd. eurų ir jis skandina Lietuvą, nes viešasis sektorius vegetuoja, degraduoja. Mes neturime adekvačių algų viešajame sektoriuje, nes reikėtų taikyti 30 proc. algos vidurkio premiją, kad pritrauktume žmones iš universitetų, o ne „pedagoškių“, kur žmogus įstojo, nes niekur kitų nepriėmė“, – diskusijos metu pabrėžė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Ekonomistas pridūrė, kad dėl per mažo šalies biudžeto susiformavo „kraupus atotrūkis“ socialinėje apsaugoje, valstybės valdyme, švietime.
Penktadienį žymių ekonomistų diskusija apie tai, kokios mokesčių sistemos Lietuvai reikia, Stepono Kairio fondas surengė socialdemokrato, europarlamentaro Juozo Oleko biure.
R.Kuodžiui antrino ir ekonomistas Vaidas Navickas, pabrėžęs, kad valstybės biudžetas neatitinka šalies lygio ir yra per mažas siekiant finansuoti visas viešąsias paslaugas.
Beje, ekonomistas R.Kuodis ir anksčiau yra pabrėžęs, kad 2 mlrd. eurų siekia ir mūsų atotrūkis nuo estų biudžeto dydžio, nes Lietuva surenka mažiau BVP mokesčiais negu estai.
Eurostato duomenimis, pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva yra ketvirta nuo galo visoje Europos Sąjungoje (ES). Mokesčių ir BVP santykis Lietuvoje 2018 metais buvo vienas mažiausių ir siekė 30,5 proc., kai ES vidurkis – 40,3 proc.
Atostogos į šiltus kraštus – per įmones
Ekonomistas mato kelias priežastis, kodėl susiformuoja minėtas 2 mlrd. eurų atotrūkis valstybės biudžete. Pirmoji – nesurenkama apie milijardą eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Jis nesurenkamas ne tik dėl senųjų vagysčių formų, bet vis didesnį mastą įgaunančio įmonių savininkų vartojimo per įmones. O tai dar labiau prisideda prie regresinės mokesčių sistemos. Ji regresinė dėl PVM, nes tas pats mokesčio tarifas ir močiutei „ant duonos“, ir verslininkui“, – akcentavo ekonomistas.
Iš tiesų, ši PVM grobstymo schema plačiai įsišaknijusi. Pavyzdžiui, prieš kelis metus Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) atlikusi patikrinimus įtarimų keliančiose bendrovėse nustatė ne vieną atvejį, kai įmonių savininkai ar vadovai siekė susigrąžinti PVM už įvairias prekes ir paslaugas, nesusijusias su bendrovės vykdoma veikla.
PVM nesurenkamas ne tik dėl senųjų vagysčių formų, bet vis didesnį mastą įgaunančio įmonių savininkų vartojimo per įmones, – teigia R.Kuodis
Inspektoriai tuo metu nustatė, kad įmonės prie pirkinių, reikalingų verslui vykdyti, įrašė kelionę į Šveicariją, indaplovės tabletes, žemę privačiam šiltnamiui, tariamus darbuotojų mokymus kalėdiniu laikotarpiu „Žalgirio“ arenoje, bonsų karpymo paslaugas ir kt. Tokiu būdu įmonės susimažino savo mokėtino PVM sumas.
R.Kuodžio nuomone, įmonėms turėtų būti uždrausta tokiu būdu įsigyti viską, kas tiesiogiai nesusiję su gamybos procesu.
„Pavyzdžiui, jei gamini taburetę, tai tiesiogiai su ja susijęs medis, varžtai. O šampanas, golfo klubai, atostogos Karibuose su visa šeima prisidengiant konferencija turi būti uždrausta įsigyti. Tą galėtum apmokėti iš pelno. Būtina šią reformą padaryti, kad PVM nesurinkimo atotrūkį sumažintume, nes dabar jis yra Rumunijos lygio. Tai skandalingas faktas“, – pabrėžė R.Kuodis.
Siūlo didesnes baudas
Ekonomistas apskritai kritikavo faktą, kad Lietuvos valstybės biudžetas toks priklausomas nuo PVM surinkimo. Iš PVM surenkama apie trečdalį visų šalies biudžeto pajamų.
„PVM sudaro kosminę sumą šalies biudžete. Tik nebrandžios šalys remiasi vartojimo mokesčiu tokiu mastu, reikia žymiai didesnės slinkties pajamų mokesčio link“, – sakė R.Kuodis.
Didelę problemą dėl nesurenkamo PVM mato ir V.Navickas, siūlantis smarkiai padidinti baudas už mokesčių vengimą.
PVM sudaro kosminę sumą šalies biudžete. Tik nebrandžios šalys remiasi vartojimo mokesčiu tokiu mastu, reikia žymiai didesnės slinkties pajamų mokesčio link, – mano R.Kuodis.
„Mokesčių administravimo gerinimas yra svarbus dalykas. Mano mėgstamiausias užtikrinimas, kad nebūtų paskatų vengti mokesčių: didelės baudos. Jos turėtų būti tokio dydžio, kad net jei sugavimo tikimybė nedidelė, baudos dydis tave vis tiek atgrasytų nuo bandymo vengti mokesčių“, – pabrėžė V.Navickas.
Antras milijardas – „gyvulių ūkyje“
Antrą biudžete trūkstamą milijardą R.Kuodžis siūlo ištraukti iš „gyvulių ūkio“ – šia sąvoka jis apibūdina visus, įgijusius teisę mokėti mažesnius mokesčius palyginti su darbuotojais, dirbančiais pagal įprastas darbo sutartis – pavyzdžiui, patentininkus, ūkininkus ir t.t.
„Kaip „gyvulių ūkį“ į mokesčių sistemą atvesti? Palikti tris formas – AB, UAB ir mini įmonės. Pastarosiose būtų visi patentininkai, individualios veiklos turėtojai, ūkininkai ir kiti šiuo metu turintys specialų statusą. Liktų skaidri mini įmonė, o jos bruožai – pinigų srauto pagrindu vykdoma apskaita, kas išlaisvintų savininką nuo buhalterių samdymo ir t.t. Antra, mini įmonėje žmogus pats save įdarbintų“, – siūlo ekonomistas.
Tokį pasiūlymą palaiko ir V.Navickas, pridūręs, kad siekiant didinti biudžeto pajamas ir įvesti teisingą vakarietišką mokesčių sistemą, reikia naikinti nepagrįstas mokestines lengvatas ir visas pajamas apmokestinti vienodai – darbo, nuomos, palūkanų, dividendų, kapitalo prieaugio.
Dar vienas V.Navicko pasiūlymas – metinėms pajamoms taikyti progresinius tarifus. Tiesa, darbo pajamoms Lietuvoje jau dabar galioja progresyvumas tiek dėl taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio mažai uždirbantiems (NPD), tiek dėl didesnio Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo daugiau uždirbantiems.
Jei tęsime taip ir toliau, virsime Europos Bangladešu – pigiausios darbo jėgos valstybe, besispecializuojančia pigių paslaugų ir prekių gamyboje, – įspėja V.Navickas.
Už progresinius mokesčius pasisakantis V.Navickas tvirtino, kad siekiant neemigruojančios, turtingesnės Lietuvos reikia vakarietišką lygį atitinkančių viešo sektoriaus paslaugų, kaip darželiai, sveikatos apsauga, ir išsilavinusios visuomenės. O šiuos tikslus pasiekti reikalinga vakarietiška mokesčių sistema – mokesčių naštos perkėlimas nuo vidurinės klasės ant daugiausiai uždirbančių.
„Jei tęsime taip ir toliau, kaip iki šiol, virsime Europos Bangladešu – pigiausios darbo jėgos valstybe, besispecializuojančia pigių, žemos pridėtinės vertės paslaugų ir prekių gamyboje“, – įspėja V.Navickas.
Didžioji grėsmė – nesiimti esminių reformų
R.Kuodis pasidalijo dar vienu pasiūlymu – „Sodrą“ reformuoti į skaidrią sistemą su socialiniu kreditu. Kitaip tariant, „Sodros“ įmoką žmogus mokėtų į savo asmeninę sąskaitą papildomam pensijų kaupimui ir kauptų lėšas panašiu principu kaip indėlius banke. Ekonomistas siūlo, kad ši sistema leistų žmogui „eiti į minusą“ tokiais atvejais, kai jam reikia gauti motinystės išmoką, nors niekada iki tol nedirbo ir nesukaupė stažo, arba prireikus finansuotis aukštąjį mokslą. Pradėjus gauti pajamas tas minusas išsilygintų.
„Mes labai bijome grėsmių iš Rytų, bet didžiosios grėsmės yra vidinės, kaip kritinių reformų nedarymas. Politikai, kurie tuo užsiima, ir yra didieji Rytų agentai“, – įsitikinęs R.Kuodis.
Tuo tarpu V.Navickas pabrėžė viešųjų paslaugų finansavimo būtinybę. Be krašto apsaugos žlugtų valstybė, be policijos ir teismų nebūtų privačios nuosavybės, vadinasi, ir kapitalizmo. Be švietimo nebūtų aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, o be „Sodros“ – teisės į piniginius srautus ateityje iš viešo sektoriaus.
„Visa tai nėra perskirstymas – tai paslaugos. Beje, Lietuvoje problema, kad ne tik menkai finansuojame viešąsias paslaugas, bet dar iš to, ką gauname, dar labai daug iššvaistome“, – įspėjo ekonomistas.
