Ekonomistai: situacija Kinijoje paveiks dalies įmonių veiklą

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, kol kas situacija Kinijoje didžiausios įtakos turi jos pačios ekonomikai – šalies ūkio augimas šiemet neišvengiamai bus lėtesnis nei prognozuota, tačiau jei situacija negerės, stringančios įvairių prekių ir dalių tiekimo logistikos grandinės ilgainiui pasieks ir Lietuvą.

„Kai kurios Kinijos gamyklos, tarp jų ir gaminančios, pavyzdžiui, telekomunikacijų įrangą, iki vasario pirmos dekados pabaigos yra pristabdžiusios savo darbą, todėl norisi tikėtis, kad viruso plėtros mastai ims lėtėti ir tos gamyklos sugrįš į normalų darbo režimą arba bent jau jų veikla nebus dar labiau stabdoma. Priešingu atveju daugės tiekimo grandinių sutrikimų, tai gali pasiekti ir Europą bei Lietuvą, kas būtų labai negerai“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Jo teigimu, visa tai pirmiausiai atsispindi žaliavų rinkoje, kur pastaruoju metu pastebimai smuko Kinijos dideliais kiekiais importuojamos naftos ir vario kainos.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

„Viešoje erdvėje žaliavų rinkos naujienos nėra labai matomos, tačiau, pavyzdžiui, „Brent“ nafta jau kainuoja kiek mažiau kaip 55 JAV dolerius – 15 dolerių mažiau nei šių metų pradžioje, kai jos kaina buvo išaugusi po Soleimanio (įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani – BNS) nužudymo. Tai rodo, kad Kinijos naftos pirkimai ir jos suvartojimas yra sumenkę, transporto sektorius labai sulėtėjęs, mažesnės yra pramonės gamybos gamybos ir elektros suvartojimo apimtys“, – aiškino T.Povilauskas.

Tiesa, anot jo, dėl tokių tendencijų Lietuvos gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis mažesnių degalų kainų – „Orlen Lietuvos“ didmeninės kainos jau yra sumažėjusios ir tik laiko klausimas, kada jos persikels į degalines.

Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas taip pat tvirtina, kad dėl viruso keliamos grėsmės Kinijos ekonomikos augimas bus lėtesnis, o Lietuvoje tą labiausiai pajus iš Kinijos komplektuojamąsias detales importuojančios bendrovės.

„Nemažai Lietuvos įmonių yra priklausomos nuo Kinijoje gaminamų komponentų, kurių importo kaina, tiek dėl logistikos problemų, tiek dėl sutrikusios gamybos, jau yra išaugusi. Tai didins Lietuvoje gaminamų prekių kainą, tuo metu mūsų eksporto kainos dėl sulėtėjusio ES ekonomikos augimo mažėja, todėl yra rizika, kad kai kurie eksporto užsakymai Europoje labai trumpą laiką taps nerentabilūs ir mūsų gamintojai turės jų kuriam laikui atsisakyti“, – BNS sakė A.Izgorodinas.

Jo teigimu, koronaviruso protrūkis taip pat mažina ir vidaus vartojimą Kinijos rinkoje, todėl problemų patirs ir į šią šalį eksportuojančios įmonės, tačiau tokių Lietuvoje nėra daug.

„Tai daugiau gali paveikti Lietuvos eksporto rodiklius į kitas ES šalis. Lėtėjant Kinijos ekonomikos augimui europiečiams bus sunkiau gauti eksporto užsakymus šioje šalyje, todėl didės konkurencija ir atitinkamai mažės kainos ES rinkoje“, – tvirtino A.Izgorodinas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas

„Kaip ten būtų, net ir sulėtėjus Kinijos ekonomikos augimas turėtų siekti apie 5 proc., vartojimas ir paklausa bus, todėl svyravimai bus nedidi ir trumpalaikiai, o jų įtaką pajus ne atskiri ekonomikos sektoriai, o daugiau pavienės įmonės“, – pridūrė jis.

T.Povilauskas taip pat pažymėjo, kad situacija Kinijoje neigiamos įtakos turi ir turizmo sektoriui.

„Lietuvoje lankytojų iš Kinijos, kurie yra vieni daugiausiai išlaidaujančių turistų, srautas nėra didelis, bet Vakarų Europoje pirmas pusmetis į turizmą orientuotiems verslas bus tikrai niūrus. Nors eiliniam lietuviui, ketinančiam keliauti į Londoną, Romą ar Paryžių, galbūt dėl to pavyks kažkiek sutaupyti“, – sakė SEB ekonomistas.

Jis neatmetė galimybės, kad siekdama pažaboti viruso plitimą, Kinija kuriam laikui gali pristabdyti ambicingus plėtros planus užsienio rinkose.

Pačios Kinijos, jos valdančiojo elito dėmesys bent jau trumpuoju laikotarpiu bus nukreiptas į situacijos šalies viduje suvaldymą ir normalizavimą, o ne ekspansiją užsienyje. Žinoma, šiuo metu jau įgyvendinami projektai turėtų būti tęsiami, tačiau nauji įsigijimai ir planai kuriam laikui gali būti pristabdyti“, – teigė T.Povilauskas.

Vieno didžiausių šalies prekybos tinklų „Maxima LT“, nemažą dalį vartojimo prekių atsigabenanti iš Kinijos, atstovė Ernesta Dapkienė teigė, kad padėtis Kinijoje dėl ilgų logistikos procesų tinklui artimiausiais mėnesiais įtakos neturės.

„Mums skirtos prekės iš Kinijos yra gabenamos jūrų transportu, todėl visas procesas trunka ne mažiau kaip devynis mėnesius, todėl šiuo metu situacija Kinijoje mums jokios įtakos negali turėti“, – BNS sakė E.Dapkienė.

Pasak jos, Kinijoje pagamintoms prekėms tenka 7-8 proc. bendros „Maxima LT“ pramonės prekių apyvartos.