„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako sveikinantis Vyriausybės norą MMA didinti tik nuo kitų metų sausio. Anot jo, teikdama tokį siūlymą konservatorių vadovaujama Vyriausybė demonstruoja atsparumą populizmui ir skaičiuoja ne būsimus sprendimų dividendus rinkimuose, o šalies finansų stabilumą.
„Žinoma, šiek tiek netikėta yra, nes būtų turbūt daug populiariau padidinti MMA iki rinkimų dar, kad rinkėjai jau gautų tą naudą ir galbūt kai kurie atsidėkotų už tai savo balsais, tačiau dabar panašu, kad valstybės finansų stabilumo kriterijus yra svarbesnis. Tai tikrai yra teigiama ir džiuginanti tendencija“, – pažymėjo N.Mačiulis.
Kad skubėti didinti MMA nėra reikalo mano ir „DnB Nord“ vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka. Tiesa, anot jos, delsti būtų galima ir ilgiau negu iki Naujųjų metų.
„Tai, kad ne nuo liepos, o nuo sausio ketinama didinti MMA vis tiek yra teigiamas dalykas, nes darbo rinka dabar dar nėra pasiruošusi pokyčiams, o ir labai daug išlieka neaiškių dalykų, susijusių su ES augimo tvarumu. Tai, kad įmonės turės daugiau laiko pasiruošti MMA didinimui tikrai nėra blogai“, – mano J.Rojaka.
Galas imitatoriams
Teigiamai ekonomistai vertina ir Vyriausybės sprendimą MMA didinimą sieti su Darbo kodekso liberalizavimu. Tokiu būdu, anot N.Mačiulio, bus išspręsta tokių darbuotojų, apie kokius kuriami anekdotai, atleidimo problema.
Ne apie vieną Lietuvos darbuotoją juokaujama, kad jis pirmadienį atsigauna po savaitgalio, antradienį ruošiasi dirbti, trečiadienį dirba, ketvirtadienį ilsisi po darbo, o penktadienį jau ruošiasi savaitgaliui ir piktinasi, kodėl jam tenka tiek daug dirbti trečiadieniais.
Tačiau galiojant dabartiniam Darbo kodeksui, tokį darbuotoją – imitatorių, pasak ekonomisto, atleisti labai sunku.
„Reiktų leisti darbdaviams daugiau tartis su darbuotojais. Yra daug pozicijų ir tokių darbo vietų, kurios būtų sukurtos, jei darbuotojas galėtų rinktis mažesnę algą ir ilgesnes atostogas arba atvirkščiai. Dabar kartais susidaro tokios ydingos situacijos, kad yra saugomos nekompetentingų darbuotojų darbo vietos, kurie galbūt nenori, nesistengia našiai dirbti, ir užkertamas kelias, kad jų vietą užimtų aktyvesni, jaunesni, geresni specialistai“, – aiškino N.Mačiulis.
Pasak K.Rojakos, Darbo kodekso liberalizavimas atliktų ne tik darbo jėgos kokybės kėlimo funkciją, bet ir padėtų subalansuoti sąlygas verslui, jei jam sąlygos būtų pasunkintos padidinus MMA.
„MMA didinimas yra apsunkinimas darbo vietų kūrimui, tai yra apribojimas verslininkams, tačiau jei lygiagrečiai atsiras darbo rinkos liberalizavimas, tai situacija būtų subalansuojama“, – teigė ji.
Stoja ne darbuotojų pusėn
Savo ruožtu ekonomistas Povilas Gylys Vyriausybės sprendimą atidėti MMA didinimą ir jį sieti su Darbo kodekso liberalizavimu vertina labai skeptiškai.
Anot P.Gylio, toks sprendimas nepagrindžiamas jokia nei politine, nei ekonomine logika.
„Mes bandome netaikyti ekonomikos principų darbo jėgai. Darbo jėga yra gėrybė ir jos pagaminimas kaštuoja, kaip ir bet ko kito – batų, šampano. Tai yra tam tikri gamybos kaštai, nuo kurių nepabėgsi. Tačiau mūsų mentalitete formuojama nuostata, kad galima už bet kiek pagaminti darbo jėgą, bet tai yra ne ekonominis požiūris“, – piktinosi P.Gylys.
Anot jo, Lietuvoje šiuo metu versle darbo jėga sudaro vos 40 proc. kaštų, kai kitose šalyse šis procentas yra ir 60 proc.
Todėl, pasak ekonomisto, Vyriausybė neturėtų manipuliuoti kalbėdama apie smulkius verslininkus, kurie negali mokėti daugiau, o pažiūrėti į stambiuosius, kurie nesistengia mokėti daugiau, nors ir gali.
Be to, P.Gylio nuomone, Vyriausybė klysta ir kalbėdama apie Darbo kodekso liberalizavimą. Jo teigimu, susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo galimi tik ten, kur yra itin stiprios profsąjungos, tuo tarpu Lietuvoje kol kas tai neįmanoma.
„Jei vienas prieš vieną tariasi darbdavys ir darbuotojas, tai spėkite, ar čia yra laisvas susitarimas? Ne. Tai yra nelygiaverčių derybininkų pokalbis“, – įsitikinęs P.Gylys.
