„Savo kailiu patyrėme, kad ekonominio sąstingio metais lito susiejimas su euru Lietuvai yra per didelė prabanga, nes mūsų valiuta kristų, kaip kad nutiko su zlotu. Savo ruožtu pakilimo metais lito kursas per žemas. Visa tai prieštarauja ekonominei logikai, nes nuosmukio metais valiutos kursas turėtų smukti, o per kilimą kilti. Euras mums geras dėl stabilumo, tačiau prekybos požiūriu taip nėra“, – dienraščiui „Verslo žinios“ sakė „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, protingas veiksmas Lietuvai būtų labiau išskaidyti savo riziką susiejant litą su tų valstybių valiutų krepšeliu, su kuriomis daugiausia prekiaujame. Laisvai svyruojantis lito kursas, Ž.Maurico teigimu, būtų pernelyg rizikingas ir nestabilus sprendimas, tačiau susiejimas su vieninteliu euru yra „pernelyg stabilus“.
Ekonomistas Dalius Šimėnas mano, kad Lietuva visgi galėtų pasvarstyti apie lito susiejimą su viena valiuta – anot jo, tai galėtų būti Švedijos krona.
„Be abejo, sprendimams dabar ne laikas, reikia pažiūrėti, kaip klostysis padėtis euro zonoje. Bet ši diskusija anksčiau ar vėliau reikalinga. Turime glaudžius santykius su Šiaurės šalimis ir Švedija, mūsų bankų sistemoje dominuoja šio regiono bankai, Skandinaviją esame numatę kaip savo strateginius investicijų ir eksporto partnerius. Todėl svarstytinas variantas galėtų būti lito siejimas su Švedijos krona ar hipotetine Šiaurės šalių valiuta arba „geruoju euru“, – teigė D.Šimėnas.
Litą prižiūrintis Lietuvos bankas mūsų valiutos persiejimo klausimo nekomentuoja.
