Įdomu pastebėti, kad D.Trumpas įvedė 10 proc. dydžio muitus beveik visoms importo prekėms iš Kinijos, paskelbė įvedantis 25 proc. dydžio muitus Kanadai ir Meksikai, bet atidėjo jų taikymą, pagrasino įvesti muitus ES prekėms.
Nors ES didesnė prekybos dalis vyksta tarp ES valstybių narių, tačiau prekyba su JAV taip pat užima reikšmingą dalį: JAV yra viena didžiausių ES užsienio rinkų – 2023 m. eksportas į JAV siekė beveik 20 proc. viso ES eksporto. Lietuvos tiesioginis eksportas į JAV tesiekia apie 2.6 proc. BVP, tačiau neigiamas poveikis gali pasireikšti per mažėjantį Lietuvos tarpinių produktų eksportą į kitas ES šalis, kurios savo produkciją eksportuoja į JAV.
Teoriškai gali „apsisaugoti“ nuo išorinės konkurencijos
D.Trumpą palaikantys politikai, kaip buvęs patarėjas Johnas Boltonas, tiesiai šviesiai sako, jog bet kokia išorės konkurencija Amerikos žemyne, ypač iš Kinijos, yra nepageidaujama. Ekspertų vertinimais, tokia politika JAV galimai suteikia konkurencinį pranašumą, mat Vakarų pusrutulis yra vienas turtingiausių pasaulyje blokų: pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis, 2023 m. regiono bendrasis vidaus produktas (nominalus) siekė virš 36 trln. USD, o gyventojų pajamos vienam asmeniui regione svertinis BVP vienam gyventojui siekia ~70 tūkst. USD (daugiausia dėl JAV ir Kanados).
Palyginti, Rytų Azijos regiono (Kinija + Japonija + Pietų Korėja + ASEAN) BVP – apie 27 trln. USD, o vidutinės pajamos vienam gyventojui neviršija 17 tūkst. USD. Be to, JAV su kaimyninėmis šalimis yra sąlyginai „uždara“ zona – bendra tarpusavio prekių apyvarta tesudaro <10 proc. regiono BVP, tuo tarpu Azijoje prekybos dalis gali siekti 40 proc. BVP. Taigi, jei protekcionistinės tendencijos tęsis, Amerikos žemynas teoriškai gali „apsisaugoti“ nuo išorinės konkurencijos ir toliau kliautis vidine rinka.
Kiekvienas papildomas muitas iškreipia importo ir eksporto srautus, didindamas verslo sąnaudas ir mažindamas konkurencingumą.
Tačiau tokiu atveju muitai bent jau artimiausiems prekybos partneriams: Kanadai ir Meksikai neturi prasmės. Todėl pagrįstai kyla klausimas, ar D.Trumpo pažadai šioms šalims taip pat taikyti muitų tarifus nėra tam tikra spaudimo forma išspausti sau dar daugiau naudos tarpusavio prekybos santykiuose.
Poveikis Europos Sąjungai ir JAV
Nors daugelis ES ekonomistų pabrėžia, kad pastarųjų metų ekonomines bėdas Europoje daugiau lėmė energetikos krizė, karo Ukrainoje pasekmės ir tiekimo grandinių trukdžiai po pandemijos, muitai gali neigiamai paveikti ekonominį augimą. Kiekvienas papildomas muitas iškreipia importo ir eksporto srautus, didindamas verslo sąnaudas ir mažindamas konkurencingumą.
Todėl trumpuoju laikotarpiu galima tikėtis žaliavų ir produkcijos brangimo, o ilguoju laikotarpiu – įmonės perskirstys gamybos vietas, kad išvengtų muitų. Pavyzdžiui, kai ES automobilių gamintojai tikrais svarstys savo gamybos plėtrą JAV, taip investuodami milžiniškus išteklius, kurie galbūt būtų efektyviau panaudoti ES.
Tikėtina, kad dėl naujai įvestų muito tarifų labiausiai nukentės automobilių pramonė – viena iš svarbiausių europietiškos gamybos eksporto prekių. JAV yra didžiausia rinka ES automobilių pramonei: kasmet ten eksportuojama apie $58 mlrd. vertės europietiškų automobilių ir jų dalių (apie 20 proc. viso ES automobilių eksporto). Akivaizdu, kad 25 proc. muitas automobiliams smarkiai sumažintų ES gamintojų konkurencingumą JAV rinkoje ir neigiamai paveiktų šį sektorių, kuriame Europoje dirba apie 14 mln. žmonių.
Padidėjęs neapibrėžtumas neigiamai atsilieps investicijoms, nebus puolama įdarbinti daugiau darbuotojų.
Kitas svarbus ir D.Trumpo galimai naujai įvedamiems tarifams jautrus sektorius yra farmacijos ir chemijos produktų, kurių eksporto didelę dalį sugeria JAV rinka. Akivaizdu, kad norėdami išlaikyti savo konkurencingumą Europos farmacijos ir chemijos pramonės ir mašinų gamintojai, tikėtina, bus priversti bent dalinai mažinti kainas – laukiamas jų pajamų mažėjimas.
Ekonominiu požiūriu, tarifų poveikis ES makroekonomikai nėra vienareikšmiškas. Iškart po metalų muitų įvedimo turėtų išaugti kainos JAV rinkoje, tačiau Europoje susidarys perteklinės pasiūlos rizika (nebeįvežtos į JAV prekės plūstelės į ES rinką). Akivaizdu, tai gali sumažinti žaliavų kainas ES įmonėms, tačiau gamintojų pelno maržos neišvengiamai turi mažėti.
Apskritai didesni importo mokesčiai iš esmės veikia kaip papildomas pabrangimas, keliantis sąnaudas pirkėjams, jei konkurencija nėra pakankamai griežta ar paklausa neelastinga. Pavyzdžiui, Europos automobilių gamintojai, bandydami absorbuoti JAV muitus automobiliams, susidurs su spaudimu kelti produktų kainas arba mažinti kaštus kitur. Tai galėtų turėti šiokį tokį infliacinį efektą, nors bendras poveikis ES vartotojų kainoms neturėtų būti didelis (dėl ribotos tiesiogiai apmuitintų prekių dalies). Didesnį nerimą kelia BVP augimo sulėtėjimas. Tarptautinis valiutos fondas ir ekonomistai įspėja, kad eskaluojant tarifus nukentės investicijos ir eksportas, o tai stabdys ekonominį augimą.
Kaip paveiks Lietuvą?
Kalbant apie tiesioginį poveikį, Lietuva, būdama ES bendros rinkos dalimi, patenka į JAV tarifų taikymo lauką kartu su kitomis ES šalimis. Svarbiausios lietuviškos kilmės eksporto prekės į JAV yra naftos produktai (degalai), trąšos, chemijos gaminiai, baldai ir kt. Tačiau dėl nedidelės tiesioginio eksporto į JAV dalies (tik 2.6proc. BVP), tiesioginis poveikis gali būti reikšmingesniu tik kai kurioms pavienėms įmonėms, kurios daugiau eksportuoja į JAV.
Tuo tarpu netiesioginis poveikis pasijus per ES tiekimo grandines. Kur kas svarbesnis būtų netiesioginis tarifų efektas Lietuvai, kurios prekybiniai ryšiai yra glaudžiai integruoti į Europos tiekimo grandines. Todėl sumažėjusios eksporto į JAV apimtys ir eksporto pajamos didžiosiose ES šalyse gali reikšti prastas naujienas Lietuvos eksportui ES viduje, pavyzdžiui, į Vokietiją, kuri yra pagrindinė mūsų šalies prekybos partnerė, sudaranti >14proc. mūsų eksporto.
Didžiausia grėsmė automobilių pramonei, kuriai Lietuvos gamintojai įvairius komponentus tiekia ne vienas automobilių komponentų gamintojas. Akivaizdu, kad priversti mažinti savo produkcijos kainas JAV, Vokietijos automobilių gamintojai spaus savo tiekėjus mažinti kainas, kas neigiamai paveiks ir Lietuvos eksportą: tikėtina, kad mašinų, įrangos, baldų, chemijos pramonės sektoriuose gali mažėti eksporto pajamos.
Kalbant apie poveikį užimtumui ir konkurencingumui, Lietuvos darbo rinkai D.Trumpo tarifai rimto smūgio nesuduos – nebus masinių atleidimų tiesiogiai dėl eksporto susitraukimo. Tačiau padidėjęs neapibrėžtumas neigiamai atsilieps investicijoms, nebus puolama įdarbinti daugiau darbuotojų. Įmonės, stipriai priklausomos nuo eksporto, lauks kol nepaaiškės bendras naujos JAV muitų politikos poveikis ne tik ES vidaus prekybai, bet ir globalioms tiekimo grandinėms apskritai.
Pramonės konkurencingumas galėtų nukentėti kitu aspektu: jei Europos gamintojai dėl muitų patirs papildomas sąnaudas ar neteks pajamų, todėl gali mažinti užsakymų kainas tiekėjams Rytų Europoje arba perkelti gamybą ten, kur pigiau. Įdomu, kad pastarasis efektas Lietuvai gal net palankus – JAV muitai paradoksaliai gali net skatinti dalies gamybos perkėlimą į Lietuvą ar kitas pigesnes ES šalis, kad Europos gamintojai kompensuotų prarastą konkurencingumą.
Tačiau bendrai paėmus, ilgalaikis poveikis pasireikš neigiamų ir (galimai) teigiamų tendencijų kaupimusi: jei nepavyktų pritraukti papildomų investicijų, kiekvienais metais šiek tiek bus mažiau eksporto pajamų, investicijų ar naujų darbo vietų, o ilgesniu laikotarpiu atsilikimas gali tapti reikšmingu.
Tarifų strategija yra ekonomiškai nepagrįsta?
Įdomu pastebėti, kad Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas teigia, kad D.Trumpo tarifų grasinimai pakerta pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis pasaulio arenoje. Neseniai paskelbtoje analizėje P.Krugmanas perspėjo, jog nesilaikydamos prekybos susitarimų ir staiga įvesdamos tarifus, JAV „peržengė Rubikoną“ – sunaikindamos pasaulinę viltį, kad Amerika laikysis savo įsipareigojimų. Toks pasitikėjimo praradimas gali padaryti „milžinišką ilgalaikę žalą“ tarptautinei prekybos sistemai, net jei dalis tarifų vėliau būtų atšaukti. Perspėja, jog pradžioje nuosaiki rinkų reakcija gali būti pavojinga: menkas Volstryto nerimas gali įkvėpti D.Trumpą plėsti prekybos karą, taip didindamas vėlesnio staigesnio nuosmukio riziką.
Apskritai P.Krugmanas tarifais grįstą prekybos karą laiko „tikrai, tikrai destruktyviu“ ekonomikos pagrindams, sakydamas, kad tai „sprendžia neegzistuojančias problemas“ (pvz., klaidingai suvokiamą prekybos deficitą), tuo metu tikrieji ekonomikos iššūkiai lieka nepaliesti.
Prekybos deficitas yra makroekonominė problema – lemiama investicijų ir santaupų pusiausvyros – ir tarifais jos iš esmės išspręsti neįmanoma. Vietoje gamybos ir darbo vietų atkūrimo aukštesni importo mokesčiai gali sustiprinti dolerį (panaikindami bet kokį teigiamą silpnesnės valiutos poveikį prekybos balansui) ir paskatinti įmones automatizuoti arba perkelti veiklą, tad reali nauda užimtumui būtų menka.
P.Krugmano išvada – D.Trumpo tarifų strategija yra ekonomiškai nepagrįsta ir gali sugriauti ilgai kurtą taisyklėmis paremtą prekybos tvarką.
