Savo įraše „Facebook“ socialiniame tinkle jis nurodo, kad 2024 m. I ketv. ir namų ūkių vartojimas ir realus darbo užmokestis jau buvo didžiausi Lietuvos istorijoje.
„Atgauti praradimus reikėjo dviejų metų. Priminsiu, kad per 2008 m. krizę reikėjo net 7 metų, kad reali darbo užmokesčio perkamoji galia sugrįžtų į priekrizinį lygį. Dar daugiau laiko reikėjo atsigauti namų ūkių vartojimui (neigiamą įtaką darė mažėjęs gyventojų skaičius)“, – rašo ekonomistas.
Tokiam rodikliui pasitarnavo ir dabartiniai infliacijos rodikliai. Kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra (VDA), balandį tiek mėnesio, tiek metinė infliacija siekė po 0,1 proc.
Mėnesio infliacija fiksuota po kovą stebėtos 0,2 proc. mėnesio defliacijos. Tuo metu metinė infliacija kovą buvo nulinė, vasarį ji siekė 0,7 proc. Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 3,7 procento.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, tabako gaminių, automobilių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, medicinos paslaugų kainų padidėjimas bei elektros energijos, kietojo kuro, dujų, šilumos energijos kainų sumažėjimas, nurodė VDA.
Nuo dabar ji turėtų augti, bet tai vartojimui nesutrukdys, sako T.Povilauskas.
„Infliacija balandį pasiekė dugną ir artimiausiais mėnesiais Lietuvoje didės, tačiau metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas lieka stiprus („Sodros“ neseniai paskelbti duomenys rodo, kad balandį jokio sulėtėjimo nebuvo ir metinis pokytis liko dviženklis +12,5 proc.) ir tai turėtų toliau virsti į didesnį namų ūkių vartojimą“, – savo įraše skelbė SEB banko ekonomistas.