T.Povilauskas antradienį pristatydamas SEB makroekonomikos apžvalgą kalbėjo, kad pastaruoju metu dažnai girdi klausimą apie naują krizę. Tai yra klausimas, kuris jau nusibodo ekonomistams, vis tik jis yra labai natūralus, kadangi pasaulio ekonomika yra „vėlyvojoje ciklo dalyje“, todėl žmonės ir klausinėja, ir internete ieško vis daugiau informacijos apie galimą recesiją.
Verslas baiminasi didesnių apribojimų, ta nežinomybė pradeda mažinti investicijas, lėtinti paklausos augimą, – aiškino ekonomistas.
„Nelaukim tos krizės, nes ji gali ir neateiti. Bet nebūkime ir vangūs, galvokime, ką darome. Krizė gali būti, gali nebūti – jai reikia būti pasiruošus“, – kalbėjo ekonomistas.
SEB analitikų vertinimu, recesijos tikimybė šiais ir kitais metais yra pakankamai maža. Daugiausia problemų pasaulyje sukelia nežinomybė dėl ateities, kurią kursto daugiausia prekybos karai.
„Euro zonos pramonės atstovų nuotaikos prastėja daugiausia dėl galimos tarptautinės prekybos ribojimo. Daugiau problemų sukuria ne faktiškai priimti sprendimai, bet nežinomybė. Verslas baiminasi didesnių apribojimų, ta nežinomybė pradeda mažinti investicijas, lėtinti paklausos augimą“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, vis prastėja ir vartotojų nuotaikos euro zonoje. Tai reiškia tikėtiną mažesnį vartojimą, dėl to ir lietuviškų prekių paklausa gali būti mažesnė, paaiškino T.Povilauskas.
Artimiausiu metu jis pataria stebėti, kaip seksis didžiausiai euro zonos ekonomikai – Vokietijai. Jos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas yra pastebimai sulėtėjęs. Pernai Vokietijos ekonomika augo 1,5 proc., o šiemet prognozuojamas vos 1 proc. ūkio prieaugis.
„Klausimas, ar augimo sulėtėjimą nulėmė vienkartiniai veiksniai (staigus automobilių gamybos sumažėjimas trečiąjį ketvirtį dėl taršos emisijos naujų standartų). Galbūt tos problemos yra ir struktūrinės. Problemų yra ir paklausoje. Kinijoje pernai pirmą kartą per 20 metų krito automobilių pirkimai, o tai pagrindinė euro zonos automobilių eksporto rinka“, – aiškino T.Povilauskas.
Lietuvoje kol kas ramu
Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota, vis tik šalies ūkiui įtaką padarys neapibrėžtumas euro zonoje. SEB sumažino Lietuvos BVP augimo šiais metais prognozę nuo 3 proc. iki 2,9 proc.
„Sumažinimas yra nedidelis, turbūt esame vieni optimistiškiausių rinkoje. Turime dviprasmybę. Kurie esame Lietuvoje, jaučiame, kad viskas kaip ir yra gerai. Perkaitimo ženklų beveik nėra, tikrai augame subalansuotai, tiek kalbant apie finansų sektorių, tiek apie kitus struktūrinius veiksnius, nekilnojamojo turto rinką. Vidaus veiksniai rodytų, kad turėtume augti pakankamai stipriai“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Vis tik, pasak jo, Lietuva nėra saugus uostas Europoje, ir prastos nuotaikos euro zonoje tikrai turės įtakos mūsų eksportuojančioms įmonėms. Jos šiuo metu nesiskundžia užsakymų skaičiumi, visgi ateitis gali būti niūresnė. Tarkime, nemažą įtaką gali padaryti kietas „Brexit“. Nors matematiškai skaičiuojant įtaka galbūt ir nebūtų dramatiška, „sunku prognozuoti, kokio lygio gali kilti chaosas.“
T.Povilausko teigimu, šiemet ir toliau sparčiai augs gyventojų pajamos, tačiau jis tikisi, kad, augant nežinomybei ir dažnėjant kalboms apie krizę, žmonės vis daugiau taupys. Dėl to pats vartojimo augimas gali sulėtėti. Gyventojų darbo užmokestis šiais metais turėtų augti apie 7 proc.
Tuo metu investicijų Lietuvoje tempas ir šiemet išliks spartus.
„Matome, kad verslas investicijų tikrai nestabdo, tai yra geras ženklas. Valstybinės įmonės taip pat turi pakankamai rimtą investicijų programą šiems ir kitiems metams. Šiemet yra ES lėšų panaudojimo pikas“, – aiškino T.Povilauskas.
SEB Lietuvos ūkio augimo prognozę mažina dėl to, kad laukia mažesnio eksporto augimo šiais metais.
„Pramonės nuotaikos Lietuvoje yra bene geriausios Europoje. Tą atspindi ir ketvirtojo ketvirčio pramonės rezultatai. Apdirbamoji gamyba ketvirtąjį ketvirtį sparčiai viršijo Europos gamybos augimo apimtis. Greičiausiai apdirbamoji gamyba šiemet augs lėčiau“, – aiškino ekonomistas.
Mažmeninė prekyba, per metus pasistiebusi 6 proc., šiemet, tikėtina, augs kiek lėčiau, tačiau tempas vis tiek bus didelis (4-5 proc.).
Kainų augimas šiemet išliks panašus, kaip ir pernai. Daugiausia brangs dujos ir elektra. Šiemet infliaciją labiausiai kels brangstančios paslaugos.
