Pasak komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelė infliacija atspindi labai spartų atsigavimą ir didelį ekonomikos aktyvumo lygį.
„Tai rodo, kad mūsų ekonomika šiandien yra ant perkaitimo ir spartaus augimo ribos. Aš tą skaičių labiau vertinčiau neigiamai, nes aukšta infliacija visada yra išankstinis indikatorius, kad gali būti, kad ateityje kažkas su ekonomika bus netvarkoj“, – BNS sakė ekonomistas.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, jog pramoninių metalų, maistinių žaliavų kainos yra pasiekusios aukščiausią lygį per maždaug dešimtmetį, o tai atsispindi kai kuriose vartojimo prekių kainose. Be to, išaugo krovinių transportavimo išlaidos.
„Tikėtina, kad čia yra laikinos priežastys, susijusios su tam tikrais prekių gabenimo pajėgumų trūkumais pandemijos kontekste. Kitos priežastys yra vidinės – sparčiai didėjantys atlyginimai“, – BNS sakė N.Mačiulis.
A.Izgorodinas taip pat mano, jog infliacijos augimą apie 50 proc. lėmė pasaulinis žaliavų kainų augimas, o likusią dalį – vidiniai šalies aspektai: darbuotojų trūkumas, žemas nedarbo lygis ir spartus atlyginimų augimas. A.Izgorodino teigimu, rudenį metinė infliacija turėtų sulėtėti.
„Jau dabar matome, kad rinkose yra tam tikras nerimas dėl COVID-19 rodiklių, nes tiek Europoje, tiek Amerikoje jie pradėjo labai sparčiai kilti į viršų, matome, kad rinkose naftos kainos stabilizavosi ir po truputį krenta“, – sakė ekonomistas.
Jau dabar matome, kad rinkose yra tam tikras nerimas dėl COVID-19 rodiklių.
„Pasaulinis žaliavų kainų augimo pikas jau yra praeitas ir rudenį žaliavų kainos stabilizuosis arba netgi šiek tiek sumažės“, – pridūrė jis.
Anot N.Mačiulio, paprastai liepą ir kitais vasaros mėnesiais stebimas kainų mažėjimas dėl sezoniškumo, pavyzdžiui, pigesnių vaisių ir daržovių, tačiau šiemet to nesimato dėl nuo liepos 1 dienos pabrangusios elektros ir dujų.
Visgi N.Mačiulis teigia didelės rizikos dėl infliacijos augimo nematantis, nes nemaža dalis jos susijusi su laikinais veiksniais, kurie turėtų atslūgti. Tačiau pagrindinė kainų augimo priežastis – spartus darbo sąnaudų augimas ir darbuotojų trūkumas – išliks.
„Matome, kad liepos mėnesį laisvų darbo vietų skaičius yra rekordinėse aukštumose, jis dvigubai didesnis nei būdavo panašiu metu per pastarąjį penkmetį, tai rodo, kad darbuotojų trūkumo problema išlieka labai rimta, darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau negu produktyvumas, o tai pavirs į didesnę infliaciją“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, tikėtina, kad infliacija ir toliau išliks didelė – ji neturėtų siekti 4 proc., bet bus didesnė nei vidutinė euro zonoje ir nenukris žemiau 3 proc. nei šiemet, nei kitais metais.
Liepą, palyginti su birželiu, buvo 0,7 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėja septintą mėnesį iš eilės.
