Anot Aleksandro Izgorodino, nepaisant visų skatinamųjų priemonių, kurių imtasi tiek valstybių, tiek ES lygmenyje, vartotojų lūkesčiai kol kas negerėja.
Jis pažymėjo, kad nors papildomi pinigai tikrai reikalingi tiek Lietuvai, tiek ES, skatinimo planas nesprendžia vartotojų lūkesčių problemos. Anot ekonomisto, būtent žemi vartotojų lūkesčiai lemia tai, kad skatinimo pinigai nebus išleidžiami vartojimui.
„Pavyzdžiui, euro zonoje gegužę gyventojų indėliai augo rekordiškai sparčiai nuo 2009 metų vasario mėnesio. Šitas skatinimo planas problemos neišsprendžia ir čia yra didžiausia mįslė – kaip padaryti taip, kad didžiulė pinigų suma pasiektų ekonomiką, o ne nugultų bankuose“, – BNS sakė A.Izgorodinas.
Pasak A.Izgorodino, yra rizika, kad kol nebus patikimos koronaviruso vakcinos, kuri panaikintų virš ekonomikos tvyrantį neapibrėžtumą, žmonės išliks labai atsargūs ir pinigų neišleis.
Be to, jis teigė matantis rizikos, kad ES ekonomika atsigaus nekurdama darbo vietų.
„Jeigu dėl vartotojų lūkesčių tas atsigavimas bus pakankamai lėtas, tai įmonės spaus ant produktyvumo didinimo Europoje ir tai reiškia, kad jos maksimaliai išnaudos esamą darbo jėgą, bet neskubės kurti naujų darbo vietų“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
Be kita ko, „SME Finance“ ekonomistas sakė manantis, kad panaudodama lėšas iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, šalis neturės daug laisvės manevrui.
„Manau, kad manevro laisvės Lietuva neturės, nes skatinimo plane yra trys pagrindinės kryptys – žaliasis kursas, inovacijos ir skaitmenizacija. Didžioji dalis pinigų atiteks šioms kryptims Kur Lietuva galėtų improvizuoti – dalį pinigų, kurie yra duodami kaip paskolos, nukreipti į finansų rinkas, kad palengvinti įmonių prieigą prie paskolų“, – svarstė jis.
„Aš manau, kad tai nėra paskutinis skatinimo paketas Europos Sąjungoje ir tol, kol nebus vakcinos, o jos realiai iki kitų metų tikrai nebus, tai ES ekonomika gyvens dirbtinio kvėpavimo režimu“, – pridūrė A.Izgorodinas.
Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Be to, iš naujo ES Atsigavimo fondo Lietuvai numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.
Naujas fondas bus sukuriamas Europos Komisijai rinkose pasiskolinus 750 mlrd. eurų.
