„Ekonomikos nuosmukis labai didelės neigiamos įtakos nedaro. Jei mūsų rinktinei gerai sektis, pasitikėjimas vartotojų turėtų net kilstelėti“, – sakė ekonomistas.
Lietuvai pagrindinė rizika yra galimas eksporto sulėtėjimas dėl smunkančios užsienio prekybos partnerių ekonomikos. Šiuo metu eksportas yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių. Dideliu iššūkiu esą ir toliau išliks nedarbas, didelė infliacija, kuri gali sutrukdyti Lietuvai įstoti į euro zoną.
„Pirmuoju smuiku tebegriežia pramonės ir transporto sektoriai (...) Tačiau į vidaus rinką orientuoti statybos ir vidaus prekybos sektoriai pastaruoju metu taip pat demonstruoja svarbų spartų augimą“, – teigė Ž.Mauricas.
Po spartaus augimo šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti ir kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 3,7 proc., o 2012 metais – 4,8 proc.
„Vidaus paklausos atsigavimą gali prislopinti naujos krizės bangos išsigandę gyventojai“, – svarstė ekonomistas.
Vidaus paklausos atsigavimui didžiausi trukdžiai bus didelis nedarbas, lėtas atlyginimų augimas. Tačiau mažėjančios žaliavų kainos turėtų pristabdyti infliaciją, todėl žmonės galbūt pradės daugiau vartoti.
Diržų veržimosi metas euro zonoje
Lėtesnis negu tikėtasi ekonomikos augimas padidino investuotojų nerimą, kad be papildomų taupymo priemonių euro zonos šalims nepavyks subalansuoti savo biudžetų ir sustabdyti valstybės skolų augimą.
“Didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija ir Prancūzija, yra geresnėje padėtyje negu JAV, tačiau jos kartu sėdi vienoje valtyje su skolose skęstančiomis periferinėmis euro zonos šalimis. Graikijos, Airijos ir Portugalijos skenduoliai buvo nesunkiai išgelbėti, tačiau pradėjus skęsti Ispanijai ir Italijai jos kartu į dugną gali nusitempti ne tik savo pagrindinius gelbėtojus bet ir nugramzdinti visą euro zonos valtelę”, – teigė Ž.Mauricas.
Jei Ispanijai ir Italijai prireiktų finansinės pagalbos, Europos finansinio stabilumo fonde šiuo metu esančių lėšų tam nepakaktų. Be to, Prancūziją, kuri kartu su Vokietija sudaro pagrindinių euro zonos gelbėtojų duetą, taip pat gali užklupti viešųjų finansų krizė, o be Prancūzijos viena likusi Vokietija neturėtų nei jėgų, nei noro ant savo pečių nešti visos euro zonos skolos naštą.
Suprasdamos galimus pavojus, Prancūzija, Italija ir Ispanija paskelbė įgyvendinsiančios naujas „diržų veržimosi“ priemones tam, kad sumažintų biudžeto deficitą. Tačiau šių priemonių taikymas turėtų sumažinti euro zonos ekonomikos augimą apie vienu procentu per metus.
Tai iliustruoja Graikijos pavyzdys: aktyviai taikydama biudžeto konsolidavimo priemones ši šalis jau trejus metus negali išbristi iš recesijos. Be to, šiai šaliai 2012 metais taip pat yra prognozuojamas neigiamas ekonomikos augimas. Tačiau ilguoju laikotarpiu šios biudžeto konsolidavimo priemonės turėtų padidinti bendrą investuotojų pasitikėjimą ir sudaryti pagrindą tvariam ekonomikos augimui. Sėkmingai įgyvendinusi biudžeto konsolidavimo priemones euro zona turėtų išvengti ženklios recesijos, kurios tikimybė yra vertinama tik 5 procentais.
