Padėtis Baltarusijoje blogėja kiekvieną dieną ir akivaizdu, kad Baltarusijos politikai nelabai išmano, kaip kovoti su valiutinės krizės ir ekonominės suirutės pasekmėmis. Devalvacija esminių šalies problemų neišsprendė, o tik parodė, kad ekonomikos reformos – neišvengiamos.
Baltarusija yra Lietuvos kaimynė ir prekybos partnerė – eksporto dalis į šia šalį sudaro apie 6–7 proc. viso Lietuvos eksporto, todėl Baltarusijos permainos svarbios ir Lietuvoje.
Banko „Danske bank“ ekonomistė Violeta Klyvienė teigia, kad Baltarusijos krizė smarkiai paveikė ir Lietuvos verslininkus. „Dėl atpigusios valiutos lietuviškos prekės šioje rinkoje tampa nekonkurencingomis. Kita vertus, ekonominiai sukrėtimai gali atnešti ir tam tikrų pliusų Lietuvai“, – sakė V.Klyvienė.
Baltarusijos gamybos asociacija „Belorusneft” praėjusią savaitę oficialiai paskelbė ribosianti A-92 benzino ir dyzelino pardavimo kiekius reaguodama į prezidento Aliaksandro Lukašenkos kritiką, kad būtent Lietuvos, o taip pat ir Lenkijos turistai, išvežantys pilnus bakus degalų, yra pagrindiniai besitęsiančios degalų krizės kaltininkai.
Šių metų gegužę „Belorusneft” degalinėse, kurios užima 75 proc. rinkos, netoli pasienių buvo parduota 2,3 karto degalų daugiau nei praėjusių metų gegužę. Pardavimų augimą paskatino žinia, kad degalų kainos kils 20 proc. ir nesustos ties šia riba.
Pasak ekonomistės, tikėtina, kad degalų pardavimo kiekių ribojimas sumažins važiuojančiųjų srautus į Baltarusiją vien tam, kad parsivežtų pilną baką degalų. „Tai gera naujiena Lietuvos degalų mažmenininkams ir biudžetui, kenčiančiam nuo chroniško akcizų nesurinkimo“, – teigė analitikė.
Baltarusijos vyriausybė paskelbė iki 2012 m. penkis kartus padidinsianti akcizus degalams, alkoholiui ir tabako gaminiams. Šis sprendimas susijęs su Rusijos pasiūlymu suvienodinti akcizus su vidutiniais Europos šalių dydžiais, tačiau visų pirma – papildyti jau visai išsekusį Baltarusijos biudžetą. Didesni akcizai turėtų nuslopinti šių populiariausių prekių įvežimą į Lietuvą.
