Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 2,3 proc., o kitąmet paspartės iki 2,9 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. Šių metų gegužę bankas prognozavo, atitinkamai, 2 proc. šiemet ir 2,7 proc. 2025 m. Lietuvos ekonomikos augimą.
Vyriausioji Šiaulių banko ekonomistė I.Genytė–Pikčienė prognozuoja, kad dėl 12 proc. padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo ir rinkimų pažadais persmelkto kitų metų biudžeto, atlyginimų augimas išliks spartus ir 2025 m.
Vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet išaugs 9,7 proc. per metus, o 2025 m. – 8,7 proc., tačiau vidutinis nedarbo lygis šiais metais ūgtels iki 7,7 proc., bet kitąmet sumažės iki 7,2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas.
I. Genytės–Pikčienės vertinimu, išgyvenome sėkmingą pakilimo ciklą: „Ekonomikos perkaitimo simptomų Lietuvoje nejutome, priešingai nei Estijoje. Estijai buvo sudėtinga peršokti kartelę, dabar ji išgyvena recesiją. Kreditavimo srautai liejami sparčiau, pensijų reforma, palūkanų normos pradėjo didėti – tai objektyvūs kriterijai iškėlę ekonomikos apimčių kartelę.“
Vis daugiau sektorių atsigauna
I. Genytė–Pikčienė pažymėjo, kad mūsų ūkio vystymasis neblogai diversifikuotas – yra vis daugiau atsigaunančių sektorių, tarp jų – informacinių technologijų ir ryšių įmonės, statyba. Pastaroji auga sparčiausiai, nors tai yra ir jautrus sektorius, nukenčiantis nuo rinkos simptomų, tačiau čia pagelbėjo ES struktūriniai fondai, tai esą kompensavo sektoriaus vangumą.
Nors pramonė auga lėčiau – paslaugų sektorius, anot I. Genytės–Pikčienės turėjo sėkmingą popandeminį laikotarpį. „Tai užkėlė kartelę – nors pernai buvo stebimas nuosmukis, smagu kad šiemet tendencija apsivertusi, – pramonė didina gamybos apimtis, fiksuojamas metinis augimas, ruošiamasi Vakarų eksporto rinikų atsigavimui. Eksportuotojams sekasi užtikrinti plėtrą – tai yra ilgalaikis variklis, keliantis daugelį ekonomikos rodiklių“, – sakė ekonomistė.
Infliacijos šoką padėjo išgyventi vartojimo įpročiai
I.Genytės-Pikčienės pastebėjimu, gyventojams infliacijos šoką padėjo sėkmingai ir neskausmingai išgyventi vartojimo tendencijos.
„Mažmeninės prekybos apyvartų tendencijos byloja, kad net ir infliacijos pike gyventojai radikaliai savo elgsenos nekeitė, nesiveržė diržų, vartojimo stipriai nemažino, netgi šiek tiek „sugėrė“ perteklinę infliaciją, kad išlaikytų savo įprastas vartojimo tradicijas. Galime būti dėkingi, kad kilo atlyginimai ir infliacijos poveikius mūsų pajamos kompensavo“, – sakė ji.
Ekonomistė neatmetė, kad infliacijos rodikliai gali blogėti, tokią prognozę pagrindžiant esą pakanka pažvelgti į visą „rizikų komplektą“.
„Naftos rinka išgyvena didelį neapibrėžtumą, dirgiklių ten tikrai netrūksta; Izraelio karas su kaimyninėmis šalimis įgauna naują formą. Padidėjus tiesioginio karo grėsmėms su Iranu – meta rimtą nerimo šešėlį visam OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacijai), ypač Persijos įlankos naftos eksportuotojų flangui, nes, kaip žinia, Iranas gali sustabdyti Hormūzo sąsiaurį (strategiškai svarbų vandens kelią tarp Omano įlankos pietryčiuose ir Persijos įlankos pietvakariuose), pro kurį praplaukia penktadalis visos pasaulio naftos pasiūlų. Ši grėsmė šiuo metu šokdina naftos spekuliantus. Vakar spekuliacijos užaugo iki 80 JAV dolerių už barelį, aukštumų, kurių jau kurį laiką nematėme“, – apie padidėjusį „dirglumo foną“ užsiminė ekonomistė, pasvarstydama, kad, ko gero, ilgesnio laikotarpio objektyvūs veiksniai neleis naftos kainai labai reikšmingai įsisiūbuoti, bet neekonominės prigimties dirgikliai visgi savo darantys. Nors, atkreipė dėmesį ir į kitą rodiklį žaliavų rinka nurimusi – sugrįžusi į „gerokai sveikesnius lygius“, o tai irgi atitinkamai formuoja infliacijos perspektyvą.
Atlyginimų kilimas išlieka spartus
Atlyginimai, ekonomistė tęsė, – tebeauga pakankamai sparčiais tempais: vidutiniškai sparčiau auga viešajame sektoriuje; Privačiame sektoriuje dėl ciklinio vangumo atlyginimų kėlimas yra šiek tiek sulėtėjęs, bet jis – vis dar spartus.
„Ir kitąmet, kaip matome, taipogi nusimato aukštas atlyginimų augimas, tam jau pamatą paklojo Trišalė taryba ir vėliau Vyriausybė, priimdama sprendimą 12 proc. pakelti mėnesinę minimalią algą. Tad jau vien tos kilstelėtos „grindys“ suduos impulsą visai darbo rinkai ir jis nuvilnys, paveikdamas pajamų vertikalę“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistė.
Ji svarstė, kad numatomas ekonomikos atsigavimas, žemesnių palūkanų normų impulsas eksporto rinkoms leis po truputėlį atsigauti ir privataus sektoriaus varomosioms pajėgoms. Darbo rankų reikėsią vis daugiau.
Darbo rinka nebėra tokia įtempta
Darbo rinka, anot ekonomistės, – nebėra tokia įtempta, migracijos srautas yra išaugęs, o tai padėjo rinkai atsigauti.
„Išties, stebint tiek darbo jėgos rodiklius, tiek užimtųjų skaičių, mes matome situaciją, kurios nematėme jau daug metų – iki 2009 metų didžiosios recesijos.
Kaip žinia, didžioji recesija iššaukė didžiulę emigracijos bangą iš Lietuvos ir tai buvo ypač skausmingas nukraujavimas. Dabar gi – lietuviai grįžta, teigiama mūsų piliečių migracijos tendencija yra jau stebima ilgą laiką. Taipogi atvyksta darbuotojai iš trečiųjų šalių, kurie padeda „užlopyti“ tam tikrus mūsų ekonomikos, darbo rinkos trūkumus“, – sakė ji.
Kalbant konkurencingumo tema – paplitusi nuomonė, kad nekvalifikuoti darbai nesukuria aukštos pridėtinės vertės. Su šiuo teiginiu I.Genytė-Pikčienė nebuvo linkusi sutikti.
„Šiuo metu mūsų ekonomika vis dar priklauso nuo tradicinių ekonominių veiklų, tokių kaip transportas ar kitos pramonės šakos. Ne visos jos yra aukštos pridėtinės vertės. Ir tas „traukinys“, kuriuo dabar važiuoja mūsų ekonomika – yra imlus darbui. Taip, transformacija – ateityje. Politikai dažnai kalba, kad nesame pigios darbo jėgos šalis, o fintechų ir startupų valstybė, bet tai toli gražu yra netiesa. Lietuva yra pramoninė šalis, <...> transformacija dar tik vyksta, užgniaužimas „lokomotyvų“, kurie vis dar yra reikšmingi mūsų ekonomikai – įstumtų į nedėkingą situaciją“, – mano ekspertė.
Automatizacijos sprendimų daugėja, nedarbo rodikliai stiebiasi į viršų
Eilę metų auga darbo kaštai, tad investicijos į robotizaciją, anot ekonomistės, vienas pamatinių receptų: „Išties, jau eilę metų dviženkliais tempais auga darbo kaštai, pagal šį rodiklį lenkiame daugelį ne tik Vakarų Europos šalių, kurios kurių išsivystymo lygis yra gerokai aukštesnis, bet ir Centrinės, Rytų Europos šalis, kur konkurencingumo klausimas yra labai opus. <...> Norėtųsi, kad automatizavimo sprendimai, investicijos į robotizaciją, dirbtinio intelekto imlesnį panaudojimą – būtų pamatiniais, jais naudotųsi mūsų įmonės ir mažintų priklausomybę nuo to dviženkliais tempais kylančio darbo veiksmo.“
Tačiau nepaisant to, kad rodikliai gan sėkmingi, Lietuva visgi išgyvena vangesnės raidos verslo ciklo fazę, – samdomų darbuotojų paklausa yra prislopusi. Kaip pastebėjo I.Genytė-Pikčienė, – vyrauja ne darbuotojo, o darbdavio rinka. Kas mėnesį naujų darbo vietų atsiranda ne daugiau negu atsiranda bedarbių, bendri nedarbo lygio rodikliai stiebiasi į viršų.
„Tiek pramonėje, tiek paslaugose, tiek statybose šiuo metu samdos „apetitas“ yra sumažėjęs, darbuotojų trūkumas nebėra vienas iš kertinių plėtrą stabdančių veiksnių. Tačiau šiemet jau matomas šioks toks kreivių rietimasis į viršų, tai suteikia optimistiškų lūkesčių – situacija gerės, samda didės, įmonės matys šviesesnę perspektyvą ir didesnes galimybes plėtrai ir uždarbiui, ir atitinkamai – galimybėms įdarbinti vis daugiau darbuotojų“, – pažymėjo ekonomistė.
