BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc., o palyginti su ketvirtuoju 2020 metų ketvirčiu, – 1,8 proc.
„Rezultatai nustebino, ir ne pirmą kartą. Antro karantino metu Lietuvos ekonomika tarsi tapo aštuntuoju pasaulio stebuklu. Nežiūrint to, kad kone trečdalis verslų negalėjo pilnai vykdyti veiklos, sugebėjome sugeneruoti teigiamą augimą“, – BNS penktadienį sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kai įsijungs pilnas ekonomikos variklis, tai yra ir tas trečdalis įmonių, tie augimo skaičiai gali būti pakankamai įspūdingi“, – pridūrė jis.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako buvęs nustebintas rezultatų. Tiek jis, tiek Ž.Mauricas sako, kad pirmojo ketvirčio rezultatai į aukštesnę pusę koreguos ir metines ekonomikos prognozes.
T.Povilauskas mano, kad reikšmingą įtaką pirmojo ketvirčio BVP rezultatams galėjo turėti bendrovės „Thermo Fisher“ reagentų eksportas.
„Aišku, mes nesužinosime, kiek tai pridėjo, kol nėra išskaidymo pagal atskiras sektoriaus šakas, bet jau matėme, kad nuo pernai gruodžio smarkiai šoko reagentų eksportas“, – BNS sakė T.Povilauskas.
„Ta įtaka BVP galėjo būti didesnė nei vienas procentas, vien šitos vienos įmonės reagentų eksportas. Tačiau ir be reagentų eksporto pramonė augo“, – pabrėžė jis.
Ta įtaka BVP galėjo būti didesnė nei vienas procentas, vien šitos vienos įmonės reagentų eksportas.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad ekonomiką pirmąjį ketvirtį aukštyn tempė chemikalų gamybos apimčių augimas ir kovo viduryje atlaisvinta mažmeninė prekyba.
„Pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP rezultatas pozityviai nustebino. Tačiau šį rezultatą reikia vertinti realistiškai – tam tikra prasme Lietuvos ekonomikai stipriai pasisekė, kadangi prie BVP augimo labiausiai prisidėjo techniniai veiksniai.“, – komentare sakė A.Izgorodinas.
Ekonomistų teigimu, tikėtina, jog didžiausias ekonominis neapibrėžtumas, susijęs su pandemija, jau yra praeityje.
„Niekada nesinori užbėgti už akių ir sakyti, kad viskas yra baigta, bet reikia suprasti, kad jeigu tais sudėtingiausiais laikais viršijame lūkesčius ir prognozes, tai labai tikėtina, kad ir žiūrint į ateitį, per pandemiją sukauptos santaupos eis į ekonomiką“, – sakė T.Povilauskas.
Anot jo, vienu ribojančių veiksnių gali tapti augančios žaliavų kainos, kurios gamintojams ir pramonininkams „turbūt yra problema numeris vienas“. Tuo metu Ž.Mauricas atkreipia dėmesį į rizikas, susijusias su iš Lietuvos išsikeliančiomis transporto įmonėmis.
