15min kalbinti ekonomistai iš esmės pasiūlytus mokestinius pakeitimus vertina teigiamai, tiesa, kiek pasigenda aiškumo, pavyzdžiui, pensijų sistemos pertvarkoje.
Dideli „popieriniai“ atlyginimai
„Darbo mokesčiai bus patys mažiausi Baltijos šalyse“, – pirmadienį tikino premjeras Saulius Skvernelis.
Siūloma, kad darbuotojas savo atlyginimo lapelyje matytų visą darbo vietos kainą – tiek savo, tiek darbdavių mokami mokesčiai būtų rodomi algalapyje. Taip „ant popieriaus“ atlyginimas išaugtų 30,5 proc.
Nuo naujo atlyginimo bus atskaitomas 21 proc. GPM tarifas (dabar – 15 proc.), ir bendras 18,5 proc. socialinio draudimo tarifas (dabar 9 proc. darbuotojui ir 31,18 proc. darbdaviui).
Ekonomistai būtent tokį pasiūlymą įvertino teigiamai. „Pažadas sujungti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas vykdomas. Tai yra teigiamas žingsnis, tai skaidrina sistemą. Tai, kad tarifas yra sumažintas, lems mažesnį šešėlinės ekonomikos mastą“, – su 15min įspūdžiais apie Vyriausybėje pristatytus pasiūlymus dalijosi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jau 2019 metais gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais per mėnesį, o gaunantiems 1,67 VDU, atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį, – kitų metų skaičiavimus pateikia Vyriausybė.
„Vertinu labiau teigiamai nei neigiamai. Pavyzdžiui, tai, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus taikomas tiems dirbantiesiems, kurie uždirba iki 2,5 VDU. Tai yra labai reikšminga stiprinant viduriniąją klasę, – 15min sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. – Be to, kadangi gyventojų pajamų mokestis yra sujungiamas su kai kuriomis socialinio draudimo įmokomis, tai reiškia, kad NPD svoris ir įtaka taip pat padidėja, vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dėl to turės realios naudos.“
Kas bus su pensijomis?
Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dėl to turės realios naudos, – vertina N.Mačiulis.
Vyriausybė siūlo atsisakyti dabartinio 2 proc.+2 proc.+2 proc. kaupimo pensijai modelio. Per penkerius metus ketinama darbuotojo papildomai kaupiamą dalį padidinti iki 4 proc., o „Sodros“ į pensijų fondus pervedamų 2 proc. apskritai atsisakyti. „Sodros“ tarifas sumažėtų 2 proc., ir gyventojas galėtų rinktis, ar tuos procentus išleisti vartojimui, ar toliau juos taupyti pensijai.
Tiesa, valstybės parama kaupiantiems papildomai liktų, ir formulė atrodytų taip: 0 proc. „Sodros“ dalis + 4 proc. darbuotojo savanoriškai nuo atlyginimo mokama dalis + 2 proc. VDU, skiriami iš valstybės biudžeto.
„Kalbant apie pensijų sistemą, tai čia galbūt gerais norais ir į pragarą kelias grįstas“, – taip apie pokyčius atsiliepia Ž.Mauricas.
Jo manymu, pasiūlyta pensijų sistema yra labai neaiški.
Kalbant apie pensijų sistemą, tai čia galbūt gerais norais ir į pragarą kelias grįstas, – Ž.Mauricas pasiūlymuose pasigedo aiškumo.
„To aiškumo neatsirado, kaip tik – atsirado daugiau neaiškumo. Galbūt tai yra didžiausias iššūkis. Mes visi žinome, kam reikia papildomai kaupti pensijai. Jeigu nekaupsime, pensinį amžių reikės pavėlinti 8 metais, ir tai nebūtų labai populiaru. Bet man aiškumo pritrūko. 4+2, bet tie 2 proc. kažkodėl skaičiuojami nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo darbuotojo algos. Kitas dalykas – parašyta, kad bus papildomos lengvatos, bet jos nedetalizuotos“, – aiškino Ž.Mauricas.
Jį sutrikdė ir tai, kad asmenys iki 40 metų bus automatiškai įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime nereikalaujant skubotų sprendimų. Šie asmenys turės galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir atsisakyti dalyvauti kaupime. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus automatiškai teikiami 3 kartus kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
„Šioks toks visuomenės supjaustymas. Tai dar vienas žingsnelis nuo pirminės idėjos, kad turėtų būti visuotinis kaupimas. Bet dabar jis labiau artėja prie trečios pakopos, tai yra trečia pakopa su antros pakopos požymiais. Man atrodo, kad jie tikisi, jog žmonės iki 40 metų kaups, bet vyresni nei 40 metų atsisakys papildomo kaupimo“, – mano ekonomistas.
N.Mačiulio teigimu, tai, kad socialinio draudimo mokestis mažėja 2 proc., yra teigiamas dalykas.
„Darbuotojai gali tuos pinigus pervesti patys į pensijų fondą ir taip netgi kaupti daugiau nei iki šiol. Išlieka GPM lengvata toms įmokoms ir 2 proc. nuo VDU paskata. Teoriškai, pilnai pasinaudodami nauju modeliu, gyventojai netgi daugiau galėtų sukaupti senatvės pensijai“, – aiškino N.Mačiulis.
Tiesa, tą jau reikės daryti savarankiškai – kai kurie žmonės 2 proc., kuriais sumažėja „Sodros“ įmoka, galbūt norės paprasčiausiai „pravalgyti“, o ne taupyti juos pensijai.
„Nebesupriešinama „Sodra“ su papildomo kaupimo sistema, ir tai yra teigiamas dalykas. Mes galime pasiekti tokią pensijų sistemą, kuriame dabartinių pensininkų poreikiai nėra supriešinami su ateities pensininkų poreikiais. (…) Gyventojas pats nuspręs, ar tuos du procentus skirti vartojimui, ar juos sutaupyti pervedant į pensijų fondus“, – aiškino N.Mačiulis.
Darbuotojams naudinga reforma
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad reforma turėtų būti naudinga darbuotojams.
„Jeigu taip išeis, kaip numatyta reformoje, tai visai neblogai turėtų būti. Reikia tos reformos daryti pakankamai didelę analizę. Spaudos konferencija buvo aptaki ir tokie konkretūs skaičiai nebuvo įvardinti. Kai bus aiškūs labai konkretūs skaičiai, tada bus galima pasakyti konkrečiai“, – naujienų agentūrai sakė A.Černiauskas.
A.Černiausko nuomone, „Sodros“ mokesčio perkėlimas tik ant darbuotojų pečių gali kelti dvigubo apmokestinimo problemą.
„Jeigu žiūrėtume iš esmės, tai vien tik tai, jog mokesčių našta darbo užmokesčiui sumažės, tas yra tikrai džiuginantis faktas, bet kas kitose šalyse susidūrė su perkėlimu socialinio draudimo mokesčių nuo darbdavių ant darbuotojų, tai atsiranda dvigubo apmokėjimo problema, nes padidėja suma, apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu“, – kalbėjo A.Černiauskas.
