Jo apklausti ekspertai mano, kad D. Trumpo politika gali paskatinti spartesnį Jungtinių Valstijų ekonomikos, infliacijos ir palūkanų normų augimą. Tačiau taip pat gali kilti naujų rizikos veiksnių, įskaitant ir tarptautinio prekybinio karo grėsmę.
Lūkesčiai dėl spartesnio Amerikos ekonomikos augimo yra susiję su priešrinkiminiais D. Trumpo pažadais mažinti mokesčius ir didinti investicijas į infrastruktūrą.
Lūkesčiai dėl spartesnio Amerikos ekonomikos augimo yra susiję su priešrinkiminiais D. Trumpo pažadais mažinti mokesčius ir didinti investicijas į infrastruktūrą. Šios priemonės numato didelio masto ūkio stimuliavimo iš šalies biudžeto.
Valdžios stiliaus pasikeitimas gali „išvesti Amerikos ekonomiką iš žemos ir lėto augimo orbitos“, mano Vidurio Floridos universiteto Ekonominio konkurencingumo instituto direktorius Seanas Snaithas.
Klausimas yra tas, ar „pasieks JAV ekonomika aukštesnę orbitą ar įkris į atmosferą“, sakė ekspertas.
„The Wall Street Journal“ apklausti analitikai vidutiniškai prognozuoja, kad JAV BVP ateinančiais metais augs 2,2 proc., o 2018 metais – 2,3 proc. Jų nuomonę, ūkio plėtrą teigiamai skatins ekonomikos stimuliavimas iš biudžeto.
Palyginimui, pastarųjų dvylikos mėnesių JAV BVP augimo vidurkis sudaro 1,5 proc.
Ekspertai taip pat prognozuoja, kad infliacija Amerikoje kitąmet sieks 2,2 proc., o 2018 metais – 2,4 proc. Taigi ši prognozė reiškia, kad infliacija 2 proc. ribą viršys pirmą kartą nuo 2007-2009 metų.
Tokia prognoze yra paremta lapkričio 9-11 d. d. atlikta 57 analitikų, verslo atstovų ir finansininkų apklausos rezultatais. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad, lyginant su spalį atlikta apklausa, lūkesčiai dėl BVP, infliacijos ir palūkanų normų augimo ateinančiais metais pagerėjo.
Beje, dauguma ekspertų pabrėžia, kad jų prognozė yra preliminari. „Bet kas, teigiantis, kad žino viską, kas bus D. Trumpo prezidentavimo metu, veikiausiai meluoja“, – sakė „Manulife Asset Management“ ekonomistė Megan Green.
Optimizmą dėl D. Trumpo prezidentavimo skatina jo pažadas mažinti mokesčius ir didinti investicijas į infrastruktūrą. Tačiau šių planų realizavimui prireiktų tam tikro laiko, nes būtinas Kongreso pritarimas.
Dauguma ekonomistų yra įsitikinę, kad mokesčių mažinimas, ypač jeigu kartu nebus mažinamos valstybės išlaidos, parems JAV ekonomikos augimą trumpalaikėje perspektyvoje. O investicijos į infrastruktūrą paskatintų statybų sektoriaus augimą, kas būtų naudinga ir kitoms ūkio sritims.
Respublikonų partijos lyderiai Kongrese pritaria mokesčių mažinimui ir reguliavimo švelninimui. Tačiau neaišku, ar jie pritars D. Trumpo planams riboti imigraciją ir prekybą bei staigiai didinti išlaidas infrastruktūrai.
Maždaug 43 proc. „The Wall Street Journal“ apklaustų ekonomistų mano, kad didžiausią grėsmę JAV ekonomikai kelia prekybinių karų kilimo galimybė. Jeigu JAV įves importo muitus užsienietiškai produkcijai, tai gali paskatinti atsakomąsias priemones, importo kainų augimą bei amerikiečių eksporto įmonių rinkų susitraukimą.
„Prekybinio karo metu nukentės visi“, – sakė „High Frequency Economics“ JAV ekspertas Jimas O'Sullivanas.
Ekspertai mano, kad recesijos Amerikoje tikimybė per ateinančių 12 mėnesių yra 20 proc. Nors per pastaruosius tris mėnesius ši tikimybė sumažėjo, ji vis dar yra didesnė nei pernai, kai siekė 14 proc., konstatuoja „The Wall Street Journal“.
