Apgavikų manipuliacijų veikiami giminaičiai net gali prašyti paimti vartojimo paskolą ar kitus finansinius produktus. Ekspertai pastebi, kad būtent ant tokių artimųjų prašymų pastaruoju metu „pakimba“ gyventojai, ir dalijasi patarimais, kaip atpažinti naujas sukčių pinkles.
„Kai manome, kad mylimam žmogui gresia pavojus arba reikia skubios pagalbos, racionalų mąstymą dažnai užgožia stiprus impulsas veikti. Stresas sukelia reakciją „kovok arba bėk“, todėl sutrinka gebėjimas logiškai vertinti situaciją ir priimti adekvačius, objektyvius sprendimus. Tuo neretai naudojasi sukčiai, ypač kurdami situacijas, kurios sukelia stiprų pareigos padėti artimajam jausmą“, – sako psichologė, psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
Anot jos, būtent tai, jog besąlygiškai pasitikime savo šeimos nariais, neleidžia mums atpažinti sukčiavimo schemų:
„Žmonės paprastai mano, kad artimieji yra mažiau linkę juos apgauti lyginant su nepažįstamaisiais. Giminystės ryšiai suteikia saugumo ir užtikrintumo jausmą. O gavę naują informaciją ją dažniausiai interpretuojame taip, kad ji patvirtintų turimus įsitikinimus, jog šeima galime pasitikėti. Tuomet tampa sunku įsivaizduoti, kad giminaitis gali elgtis nesąžiningai.“
Visgi, gavus prašymą pasiskolinti pinigų L.Bagdonavičienė pataria pirmiausia jį patikrinti: „Užduokite giminaičiams konkrečius klausimus, pasiteiraukite apie tikslią finansinės pagalbos priežastį, kaip bus naudojamos lėšos, ar jie konsultavosi su kitais šeimos nariais ar specialistais. Visais būdais ieškokite bet kokių sukčiavimo požymių, nes tik taip galite padėti apsaugoti save ir savo giminaitį nuo tolesnio išnaudojimo.“
Nuolat stebi klientų elgseną
Įspėjamųjų šauktukų nuolat ieško ir finansinės institucijos. Pasak skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės, pasitaiko atvejų, kuomet sukčiai prašo paimti paskolą, tačiau vartojimo kreditų rinkoje yra nemažai saugiklių, padedančių identifikuoti tokius atvejus ir užkirsti jiems kelią.
„Pirmiausia svarbu suprasti tai, jog paskola gali būti išduodama tik paraišką teikiančiam asmeniui. Imdamas vartojimo kreditą klientas turi patvirtinti savo tapatybę atlikdamas video autentifikaciją. Jos metu kliento atsiųsto asmens dokumento nuotrauka yra sulyginama su vaizdo įraše esančio žmogaus atvaizdu. Jei duomenys nesutampa, tapatybė nėra patvirtinama ir paskola neišduodama jau pirmajame žingsnyje, – dalijasi G.Štuopė. – Kitas saugiklis: vartojimo paskola pervedama tik į to žmogaus banko sąskaitą, kurio vardu yra pateikta paraiška. Nėra galimybės užregistruoti kito asmens banko sąskaitą ir gauti paskolą į ją. Jei pastebime, jog bandoma pridėti kito asmens bankinius duomenis, tokia paraiška nėra patvirtinama. Tuomet bandome susisiekti su klientu, išsiaiškinti situaciją.“
Ji pažymi, jog kilus įtarimų finansų įstaigos visada susisiekia su klientu, pokalbio metu užduoda papildomus kontrolinius klausimus, kurių nebuvo paraiškos pildymo metu ir kurie padeda identifikuoti, ar asmuo tikrai pats pildė paraišką savo vardu. O jei besikalbant kyla įtarimų arba su klientu susisiekti nepavyksta, tokios paraiškos taip pat nėra patvirtinamos.
Be šių, „Vivus Finance“ vadovė išskiria ir daugiau požymių, padedančių identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus:
„Kreditų bendrovės netvirtina paraiškų, jei klientas neaiškiai ar ne iš karto atsako į užduodamus klausimus, jei pildydamas informaciją dažnai klysta, jei fone girdisi jam patarinėjantys kiti asmenys. Taip pat vertinamas užklausų paskolai gauti kiekis kitose įstaigose. Pastebėjus, jog per paskutines kelias dienas klientas daug kartų prašė finansinės pagalbos kitur, jau galima įtarti, jog gali būti bandoma pasinaudoti to žmogaus vardu. Galiausiai, kiekvienas paskolos prašymą pildantis klientas turi nurodyti tikslą. Jei įrašoma arba pokalbio metu prasitariama, kad skolinamasi norint padėti kitam asmeniui, paraiška taip pat nėra patvirtinama.“
Tiesa, G.Štuopė sako, jog yra buvęs atvejis, kuomet į sukčių pinkles patekęs asmuo pasiėmė paskolą, o prieigą prie asmens banko sąskaitos, į kurią buvo pervesti pinigai, turėjo kiti giminaičiai. Tokiu atveju sukontroliuoti į kieno rankas patenka pinigai – labai sunku. Todėl ekspertė ragina savo banko sąskaitos duomenimis, prisijungimais prie interneto banko ir kita asmenine informacija niekuomet nesidalinti su kitais, net pačiais artimiausiais žmonėmis.
Dažniausiai išduoda skuba ir slaptumas
Psichologė, psichoterapeutė L.Bagdonavičienė pažymi – atpažinti, ar finansinės pagalbos prašantis giminaitis yra sukčiavimo auka, gali būti nelengva. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių požymių:
„Tai, jog artimasis veikia ne savo noru, išduoda skubėjimas greitai gauti pinigus, spaudimas kitam imtis veiksmų čia ir dabar, taip pat – nutylėjimas, kodėl jam reikia pasiskolinti lėšų, arba, priešingai, neįtikėtini paaiškinimai ir išgalvotos istorijos, kam pinigai skirti. Be to, artimasis gali būti išsigandęs, sumišęs, jausti kaltės jausmą – šios emocijos taip pat gali signalizuoti, jog kažkas jūsų giminaičiu piktnaudžiauja ar manipuliuoja.“
Tiesa, ji atkreipia dėmesį, jog tokiais atvejais svarbu skatinti atvirą bendravimą, nekritikuoti artimųjų – tai padės jiems pasijausti saugiems ir atskleisti tikrąją situaciją.
Savo ruožtu „Vivus Finance“ vadovė sako, kad tik pats žmogus gali pasakyti, kokie santykiai jį sieja su finansinės pagalbos prašančiu artimuoju. Vis dėlto, ji pataria pinigus skolinti artimiesiems tik tuo atveju, jeigu tam turime laisvų pinigų:
„Finansiškai padėti giminaičiams rekomenduojame tik jei toks paskolinimas neturės įtakos jūsų pačių finansinei situacijai. Jei atliekamų lėšų neturite ir planuojate imti vartojimo paskolą tik tam, kad gautus pinigus paskolintumėte, griežtai raginame nuo to susilaikyti.“
