„Verslios Lietuvos“ vadovės Dainos Kleponės teigimu, dalis žmonių Lietuvoje neskiria trijų panašių sąvokų – socialinis verslas, socialinė įmonė ir socialinė atsakomybė. Ji aiškino, kad socialinio verslo tikslas – siekti socialinės inovacijos, daryti gera žmonėms ir spręsti jų problemas.
„Įmonių socialinė atsakomybė – tai kai didelės įmonės nori bent šokia tokia dalimi prisidėti prie socialinės gerovės. Žymiausias pavyzdys – akcija „Darom“. Tačiau kartais socialinė atsakomybė virsta į dokumentus, juose įmonės prirašo, kaip gražiai ką nors daro, bet tai neįeina į jų misiją.
Socialinė įmonė, tai įmonė, kurį įdarbina socialiai pažeidžiamas grupes ir dažniausiai gauna finansinių paskatų, bet verslo modelis nuo to nesikeičia“, – spaudos konferencijoje antradienį aiškino ji.
Pasak D.Kleponės, Lietuvoje yra daugiau kaip 60 socialinių verslų ir, lyginant su praėjusiais metais, jų skaičius augo dvigubai. Teigiama, kad daugiausia įmonių veikia maitinimo, kūrybinių industrijų ir įvairių paslaugų srityse. Tačiau kiek tiksliai socialinių verslų yra, ji negalėjo pasakyti, mat didžioji dalis savęs neidentifikuoja kaip socialinius verslus. Todėl, preliminariais duomenimis, realus jų skaičius galėtų siekti kelis kartus daugiau.
„Greičiausiai neišgaudome visų tų verslų, nes dauguma nesuvokia, kad jie yra socialiniai verslai. Tikimės, kad jų yra daugiau. O šis augimas nėra didelis, galėtų būti didesnis“, – įsitikinusi „Verslios Lietuvos“ vadovė.
Trūksta požiūrio kaip į startuolius
Organizcijos „Reach for Change“ Lietuvoje vadovė, „Geri norai LT“ partnerė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer pristatydama penktą kartą vyksiantį Socialinio verslo forumą, sakė, kad šio tipo verslui, kaip ir bet kuriam kitam, reikia daugiau idėjų Tam, jos nuomone, pasitarnautų didesnė komunikacija ir pavyzdžių sėmimasis iš užsienio.
„Tai turi būti inovatyvios idėjos, kad galėtume spręsti tas pačias problemas tik kitais būdais, nei jos buvo sprendžiamos anksčiau. Jeigu mums nepavyko išspręsti tų problemų, turime galvoti naujoviškai“, – antradienį žurnalistams teigė ji.
Taip pat ji iškėlė socialinių verslų finansavimo, ypač pradinėje stadijoje, problemą. J.Ribinskaitės-Glatzer nuomone, viešosios paslaugos galėtų klestėti ir finansavimą užsitikrinti dalyvaudamos savivaldybių viešuosiuose pirkimuose. Be to, siekiama į Lietuvą pritraukti kuo daugiau verslų, kurie ne tik užsiima filantropija, bet kartu vis daugiau investuoja į socialinio poveikio inovacijas.
„Tam, kad jas pritrauktume, kad tiek valstybė, tiek verslas pirktų tas paslaugas, investuotų reikia parodyti jų vertę, išaiškinti, kodėl socialinis verslas vertingas. Pirmiausiai tai yra bendruomenės sutelktumas, piliečių įgalinimas, didžiulė nauda pačiai ekonomikai. Turime kalbėti apie tas vertes, kurias socialinis verslas kuria“, – kalbėjo ji.
J.Ribinskaitės-Glatzer sakė, kad socialiniams verslams trūksta „startuoliško“ finansavimo, kuomet fondas ar organizacija investuoja į įmonę ir stebi, ar ji pasiteisins.
„Tokio finansavimo labai trūksta Lietuvos socialiniams verslams, kad būtų ne projektinis, o „startuoliškas“ finansavimas socialinio poveikio investicijoms. Jeigu mes investuotume į socialinių verslų ekosistemą tiek, kiek investuojame į startuolių, skaičiuotume dabar visai kitus skaičius“, – konferencijoje aiškino „Geri norai LT“ partnerė.
Trūksta žmonių įtraukimo
Šių metų Socialinio verslo forumo tema – viešųjų paslaugų perdavimas. Organizacijos „NVO Avilys“ direktorius Arūnas Survila kalbėjo, kad pagal Valstybės pažangos strategiją, iki 2020 metų 15 proc. viešųjų paslaugų turėtų būti vykdomos pasitelkiant socialinius partnerius.
„Tai yra naudinga pilietinei visuomenei, kuomet vietos gyventojai įtraukiami. Viena iš bėdų yra ta, kad piliečiai ateina balsuoti, bet jie nesijaučia teritorijos dalimi. Vietos valdžia turėtų būti tokia, kad pasikviestų žmones ir kartu su jais bandytų problemą išspręsti. Deja, to procento nepavyks pasiekti, bet kalbėti apie tai yra labai svarbu“, – teigė jis.
Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje yra apie 4 tūkst. valstybinių įmonių, kurios teikia viešąsias paslaugas. Tačiau A.Survilos nuomone, dalis jų yra pasenusios ir neatitinka šiuolaikinių poreikių.
„Jos pradėtos kurti ir teikti tuomet, kai dar nebuvo išmaniųjų telefonų, kuomet technologijos buvo brangios. Jeigu dabar valstybė pakviestų žmones, kai kuriuos dalykus spręsti, jie galėtų kūrybiškai tai daryti ir pasitelkę technologijas pasiekti žymiai geresnius rodiklius, socialinį poveikį žymiai didesnį padaryti, gal net pigiau tai daryti“, – sakė jis.
Britų tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas teigė, kad Jungtinėje Karalystėje egzistuoja apie 70 tūkst. socialinio verslo įmonių. Jei norėtume lygintis su britais, Lietuvoje turėtų veikti apie 3,5 tūkst. tokių verslų.
„Jungtinėje Karalystėje toks verslas įvairus tiek juridiniu, tiek veiklos sferos požiūriu. Gali būti ir energetikos srityje. Pavyzdžiui, galima pastatyti elektros gaminimo jėgainę, kuri gamintų atsinaujinančią energiją ir gautą pelną reinvestuotų į bendruomenės poreikius. Tokių įmonių spektras labai didelis – gali apimti nuo IT iki ilgalaikių bedarbystės klausimų spendimo“, – pristatydamas Socialinio verslo forumą, kuris vyks kovo 28 dieną, kalbėjo A.Vasiliauskas.
