Institucijoms trūksta lankstaus požiūrio į verslo subjektus, kadangi laikomasi griežtų įsisenėjusių praktikų, kurios kartais prasilenkia su teismine praktika.
Dažnai į tokią „karuselę“ patenka verslas ir dėl jos galima nebent bylinėtis teisme, tačiau tai nėra veiksmingas sprendimas nei verslui nei pačioms institucijoms dėl ko verslas tiesiog palaidoja savo galimybes. Taigi, šiai dienai tokios šalys kaip – verslas ir biurokratija – ne visada spėja vienas paskui kitą.
Kaip turėtų būti?
Įsivaizduokite kaip pasistūmėtų į priekį Lietuvos ekonomika, jeigu biurokratinis aparatas lanksčiai reaguotų į derinamus projektus ir, laikydamasis modernaus požiūrio, taikytų lanksčias procedūras? Verslas galėtų operatyviai spręsti kasdienius iššūkius su institucijomis be teismo?
Galėtų greitai reaguoti į politinius pokyčius ir bendradarbiauti formuodamas ir įgyvendindamas jį reguliuojančią politiką? Bei savo priešakyje turėtų įtakingą lyderį, atstovaujantį jam institucijose ir vyriausybėje?
Atsakymas – Lietuva žengtų didelį žingsnį į priekį kaimyninių šalių kontekste, lengviau įveiktų valstybinio masto iššūkius, galėtų daugiau investuoti į gynybą. Pavyzdžiui, Lenkijoje vyriausybė, nepamiršusi verslo, nesunkiai išgyveno visas krizes ir šiuo metu turi galimybių ir rekordiškai investuoja į šalies gynybą. Airija turi biudžeto perviršį. Kas tą galėjo sąlygoti? Visų pirma, panašu, toliaregiška vyriausybės politika, apsauga nuo konkuruojančio stambaus verslo interesų dominavimo ir lanksti biurokratinė sistema.
Ir kas gi galėtų padėti pasiekti šią viziją?
Nekritikuodami valstybės administracinio aparato ir konkrečių atvejų, dėmesį turime sukoncentruoti į pačią sistemą, procedūras ir praktikas. Atlikus monitoringą būtina pasiūlyti gerąją universaliąją praktiką institucijoms ir įsteigti nepriklausomą arbitrą, kuris taip pat spręstų ir šių dviejų šalių dalyvių tarpusavio iššūkius be teisminių procesų.
Ši institucija vadinasi ombudsmenas. Tokie pavyzdžiai egzistuoja JAV, Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Ombudsmenas atstovauja verslui spręsdamas šiuos uždavinius:
-
neteisminiu būdu greitai sprendžia verslo ginčus institucijose;
-
analizuoja administracines procedūras ir teikia pasiūlymus dėl jų optimizavimo;
-
atstovauja verslo interesams centrinėje valdžioje.
Dabar, kai stambus Lietuvos projektas iškėlė šią problemą į paviršių, institucijoms vertėtų permąstyti savo praktikas ir eiti moderniu keliu – lanksčiai reaguoti į verslo problemas ir nuolat gerinti biurokratinius procesus savarankiškai.
„Teltonikos“ problema turėtų būti ne vieno atvejo sprendimas, o sisteminis postūmis Lietuvos institucijoms modernizuoti vidines procedūras ir įtraukti tai į savo strategijas numatant konkrečias priemones, o Vyriausybei derėtų rimtai susimastyti apie tokios institucijos kaip ombudsmenas steigimą.
