Ekspertai pabrėžė, kad efektyviausias būdas mažinti kainas yra garantuoti didesnę konkurenciją. „Kuo didesni kainų skirtumai, tuo didesnė vieningos rinkos baimė. Tačiau iš ekonominės pusės, kuo didesni skirtumai, tuo didesnė nauda. Tarptautinis valiutos fondas, teikdamas pirmąjį paramos paketą Graikijai, suskaičiavo apie 70 sričių, kur konkurentai iš užsienio nebuvo įsileidžiami. Tai viena iš priežasčių, kodėl Graikija prarado savo konkurencingumą“, – sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R.Vilpišauskas.
Kliūtis – vietiniai lobistai
Beprasmiai įstatymai silpnina ir tuos, kurie iš tiesų būtini.
 |
| Ramūnas Vilpišauskas. |
Pasak politologo, didžiosios depresijos metu valstybės į krizę reagavo gindamos savo rinkas. Per šią krizę to neįvyko. Valstybės suvokė vieningos rinkos svarbą, tačiau kalbėti apie visų kliūčių panaikinimą yra anksti. „Dar devintajame dešimtmetyje Europos komisija skelbė, kad bendra rinka jau sukurta, todėl reikia vieningos pinigų sąjungos. Euras net buvo reklamuojamas šūkiu „Bendrai rinkai reikia bendrų pinigų". Tačiau visos kliūtys nėra panaikintos. Jų itin daug paslaugų srityje“, – sakė R.Vilpišauskas.
Jis priminė, kad tas pačias problemas savo metinėje kalboje minėjo Europos komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso. Beprasmiai įstatymai silpnina ir tuos, kurie iš tiesų būtini, o ES šiuo metu juda link vis detalesnio reguliavimo, taip sukurdama naujas kliūtis. Politologas nurodė, jog, prieš imantis naujų iniciatyvų, reikėtų pasistengti įgyvendinti jau galiojančius įstatymus.
Kliūtimi skatinti verslą R.Vilpišauskas įvardijo vietinių verslininkų lobizmą ir aukštą kai kurių ES šalių korupcijos lygį. Jis priminė, kokios demonstracijos vyko 2005 m. svarstant ES „paslaugų direktyvą“.
Akivaizdus pavyzdys
Italų ekonomistas Carlo Stagnaro iš Bruno Leoni instituto siūlė patiems palyginti prekių ir paslaugų kainų skirtumus ES. Prekių kaina visose šalyse yra panaši ir tai lemia paprasta priežastis – jas nesunku nupirkti ten, kur pigiau, ir parduoti ten, kur kainos didesnės. Tuo tarpų paslaugų kainų skirtumai kur kas didesni, o bendras kainų lygis aukštesnis.
„Briuselyje yra mąstoma, kad dėl vieningos rinkos dalis mažų bendrovių bus išstumtos iš rinkos, todėl valstybėse narėse gali kilti neramumų. Šiai problemai spręsti reikia didelių socialinių išlaidų. Su šiuo požiūriu nesutinku“, – sakė pranešėjas.
C.Stagnaro nurodė, jog vieningai rinkai trukdo ir didelės nacionalinės įmonės, kurių interesus nori ginti valstybės: „Vyriausybės niekada nepradės privatizacijos galvodamos, kad privatus asmuo bus geresnis šeimininkas. Vyriausybės pradeda privatizacijos procesus, nes joms reikia pinigų. Ir dabar kaip tik toks laikas.“
Griežtina daugiau nei reikia
„Dažnai valdininkai prisidengia ES teise ir kaip detektyvui reikia aiškintis, ar tikrai nepridėta daugiau ribojimų, nei jų buvo ES teisės akte“, - sakė Ž.Šilėnas.
 |
| Žilvinas Šilėnas |
Konferenciją organizavusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, jog kartais labai sunku suprasti, kodėl Lietuvoje valstybei priklauso viešbučiai ant jūros kranto ir žirgynai, kodėl tokios valstybinės įmonės neprivatizuojamos.
Jis pabrėžė, kad ES remiasi ne draudimais, o laisvėmis. Laisves judėti, dirbti, parduoti ir investuoti būtina išsaugoti. „Europa krizės sąlygomis nepasižiūri į pagrindinį rezervą – laisvų žmonių laisvą kooperavimą. Turime išlaisvinti žmonių iniciatyvą. Tai itin svarbu dabar, kai kitos ekonomikos ima lenkti Europą“, – sakė Ž.Šilėnas.
Instituto vadovui nerimą kėlė tai, jog Lietuvos valdininkai per daug uoliai imasi perkėlinėti ES direktyvas prie jų pridėdami ir papildomų ribojimų: „Dažnai valdininkai prisidengia ES teise ir kaip detektyvui reikia aiškintis, ar tikrai nepridėta daugiau ribojimų, nei jų buvo ES teisės akte“.
Ribojimų daugėja
Konkurencija prekių rinkoje parodė, kokią naudą gali pajusti vartotojas. Laisva ir vieninga ES rinka atvėrė kelią ir Lietuvos gamintojams, kurie gali konkuruoti patirdami mažesnės prekės sukūrimo sąnaudas. Tačiau yra sričių, kur laisva rinka praktiškai neveikia. Tai, pavyzdžiui, energetikos resursų arba nekilnojamojo turto kainos. Ir čia kainų skirtumus gali pajusti kiekvienas lietuvis.
 |
| Skaidrus akvariumas |
Slovakijos verslo konfederacijos vadovas J.Oravecas pateikė pavyzdį, kaip smulkus šios šalies verslininkas negalėjo pradėti prie automobilių tvirtinamų sniego kastuvų verslo, nes tai draudė ES teisės aktai.
„Tikslas buvo sukurti vieningą rinką be kliūčių, tačiau jų atsirado dar daugiau. ES reguliavimas nėra pakankamai lankstus. Tai kaip akvariumas, kuriame turi būti švarus vanduo, tačiau ES ir nacionaliniai reguliuotojai jį teršia išimtimis, parama, skirtingais mokesčiais. Dabar yra daugiau kliūčių nei prieš dvidešimt metų“, – sakė jis.
