„Lietuvoje reikėtų Vyriausybės patvirtintų strateginių gairių pinigų plovimo srityje, kurios suvienytų tiek rinkos dalyvius, tiek valstybės institucijas, ir tai padėtų išspręsti daugelį klausimų, ką mes kalbėjome: tiek resursų, tiek edukacijos, tiek grįžtamojo ryšio – ir visus kitus“, – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) surengtoje diskusijoje kalbėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina mano, kad reikia stiprinti ir už tai atsakingas institucijas.
„Matyt, trūksta apskritai nacionalinės strategijos pinigų plovimo prevencijos atžvilgiu, nes žvalgantis į kaimynus – ta pati Latvija iškėlė pinigų plovimo prevenciją kaip aukščiausią savo prioritetą (...) Tikrai jiems (FNTT – BNS) tenka pakankamai didelė atsakomybė ir nėra labai sąžininga, kad ta institucija iš principo viena turi užtikrinti tą atitiktį ir prevenciją“, – sakė J.Govina.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus mano, kad jeigu ne fintech sektorius, veikiausiai nebūtų kilęs poreikis atidžiau pažvelgti į pinigų plovimo prevencijos priemones.
„Reikėtų, matyt, pasveikinti šitą fintech proveržį, nes mes šiandien kalbame apie pinigų plovimo prevencijos strategijos peržiūrėjimą. Matyt, to mes nebūtume darę, jeigu nebūtų atėjęs fintechas. Tai jau tai yra didžiulis pliusas valstybei“, – sakė Ž.Bartkus.
Anot jo, siekiant pažangos kovoje su pinigų plovimu, reikia veikti koordinuotai, svarbus duomenų atvėrimas ir komunikacija.
„Kaip kažkada kalbėjome su kolegomis, – neužtenka būti, reikia ir atrodyti, nes žmonės labai mažai supranta šitą sritį, tai apie ją reikia komunikuoti“, – pridūrė jis.
„Fintech Hub LT“ asociacijos AML grupės vadovo Andriaus Merkelio teigimu, pinigų plovimo prevencijos srityje būtinas rinkos dalyvių ir institucijų bendradarbiavimas bei suvokimas, kad finansinės technologijos yra pilnavertė ir neatsiejama rinkos dalis.
„Jeigu mes nustotume skirstyti fintech ir klasikinius bankus ir panašiai ir visi suvienytume savo pastangas šitoje kovoje, sutelktume pajėgas ir kartu su priežiūra, su teisėsauga, aš manau, kad procesas būtų gerokai efektyvesnis“, – kalbėjo A.Merkelis.
Pasiteiravus, ar Lietuva pakankamai pasiruošė fintech sektoriaus plėtrai, J.Govina sakė, kad Lietuva ruošėsi šių technologijų atėjimui, bet nebuvo galima iš karto numatyti būsimo sektoriaus masto.
„Ar visi namų darbai padaryti? Ne, nes matyt, ir negalėjome tikėtis, kad turėsime tai, ką turime. Ar darėme tuos namų darbus? Taip. Ar galėjome ir galėtume padaryti daugiau? Tikrai taip, ir čia grįžtu prie to, kad turime stiprinti FNTT, turime Lietuvos banką stiprinti, ir turime stiprinti tą patį bendradarbiavimą viešojo ir privataus sektoriaus“, – komentavo J.Govina.
Turime stiprinti FNTT, turime Lietuvos banką stiprinti.
TILS Lietuvos skyrius ketvirtadienį pristatė žvalgomąją studiją apie pinigų plovimo prevenciją fintech sektoriuje. Pasak nevyriausybinės organizacijos, pandemijos metu galėjo išaugti sukčiavimo, naudojant šio sektoriaus įmones, mastas.
Atliktas tyrimas parodęs, kad siekiant užkirsti kelią greitai ir neteisėtai pasipelnyti norinčioms fintech įmonėms, stebėsenos institucijoms trūksta žmogiškųjų, technologinių bei finansinių resursų.
Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, didžiausi fintech įmonių privalumai, pavyzdžiui, greitis ir inovatyvumas, lemia ir didžiausias su jų veikla susijusias pinigų plovimo rizikas. Daugiausiai rizikų turinčios įmonės – dirbančios su kriptovaliutomis, kur pavedimai kur kas rizikingesni dėl didesnės šių valiutų vertės.
„Pinigų plovimas ir stambioji korupcija žengia koja kojon. Žinant Lietuvos ambicijas finansinių technologijų srityje, pasitempti turėtų ir už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos, ir FinTech bendrovės,“ – pranešime sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Atsižvelgiant į pagrindines ekspertų išskirtas rizikas, TILS siūlo atlikti išsamų finansinių technologijų sektoriaus rizikų, susijusių su pinigų plovimu, vertinimą, kuris padėtų tinkamai nusistatyti pinigų plovimo prevencijos prioritetus.
Be kita ko, siūloma atverti bei padaryti prieinamus duomenis, svarbius pinigų plovimo prevencijai užtikrinti, pavyzdžiui, sudaryti galutinių naudos gavėjų registrą bei politiškai pažeidžiamų asmenų sąrašą.
„Fintech Hub LT“ asociacijos teigimu, Lietuvoje šiuo metu veikia 130 licencijuotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų. Pernai 10 iš jų buvo nubaustos piniginėmis baudomis už pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kitus pažeidimus, baudų suma siekė 811 tūkst. eurų.
