Be to, ekspertų teigimu, pramonės augimas gali lėtėti dėl aukštos palyginamosios bazės – pirmąjį pusmetį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir eksporto augimas buvo spartesnis nei visų 2018 metų prognozė, todėl, pasak jų, natūralu, kad palyginamosios bazės augimas turėtų lėtėti.
Be to, ekspertai mano, jog pramonės plėtrą riboja laisvų gamybos pajėgumų trūkumas ir per mažos verslininkų investicijos į plėtrą.
Pramonės rodiklius mažina naftos sektorius
Kiekvieną mėnesį augus pramonės gamybos apimtims, rugsėjį Eurostatas fiksavo nuosmukį. Per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – šalies pramonė smuko 0,5 proc., o per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – nuosmukis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) – 3,1 procento.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas sako, kad bendriems gamybos rodikliams didelės įtakos turi didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ rezultatai.
„Jei iš duomenų eliminuotume mineralinio kuro segmentą, kuris turi didelį poveikį bendriems pramonės rodikliams, pamatytume, kad kol kas Lietuvos pramonė išlaiko augimo trajektoriją: apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys be naftos pramonės rugsėjo mėnesį išaugo 3,6 procento“,– BNS komentavo A.Izgorodinas.
Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas pridūrė, kad smarkiai išaugus naftos kainoms per pastaruosius porą metų, auga ir naftos produktų kaina, įvežama šiek tiek mažiau žaliavinės naftos, eksportuojama mažiau jos produktų.
„Aišku, vertė eksporto išlieka ta pati, o tas pramonės rodiklis eliminuoja kainų įtaką ir sezoniškumo įtaką, tai gaunasi, kad eliminuojamos ir ženkliai išaugusios kainos. (...) Pagal vertę, dėl išaugusių kainų, eksportuojama gerokai daugiau negu prieš metus. Pagaminame mažesnį kiekį produkto, bet jis brangiau parduodamas“,– BNS sakė V.Ivanovas.
Ekspertų teigimu, žvelgiant į apdirbamąją gamybą be naftos produktų, galima stebėti pramonės produkcijos augimą.
Trūksta laisvų gamybos pajėgumų
Pasak A.Izgorodino, šiuo metu pagrindinė problema, dirbtinai ribojanti Lietuvos pramonės plėtrą, yra laisvų gamybos pajėgumų trūkumas – tekstilės arba medienos įmonės turi daugiau eksporto užsakymų nei laisvų gamybos pajėgumų ir negali patenkinti visos eksporto paklausos.
Jo teigimu, per visus 2018 metus drabužių siuvimo segmento gamybos apimtys padidėjo tik 1,7 proc., medienos ir jos gaminių sektoriuje – tik 2,2 procento.
Tačiau tuo pat metu drabužių siuvimo sektorius šiemet yra lyderis pagal pajėgumų panaudojimo lygį visoje pramonėje (82 proc.), medienos segmente pajėgumų panaudojimo lygis šiemet siekia 79 proc. ir viršija visos apdirbamosios gamybos vidurkį (77,4 proc.).
„Tekstilės bei medienos pramonė dėl beveik pilnai išnaudojamų gamybos pajėgumų šiemet tik minimaliai padidino gamybos apimtis – įmonės neturi laisvų gamybos pajėgumų ir dėl to negali priimti naujų eksporto užsakymų“,– sakė A.Izgorodinas.
Investicijos į plėtrą – per mažos
Ekspertai stebi ir kitą problemą – silpnoki investicijų rodikliai gamybos sektoriuje. Anot jų, nepaisant to, kad Lietuvos pramonė pagal gamybos apimtis jau beveik 50 proc. viršija prieškrizinį lygį, šių metų pirmąjį pusmetį investicijų apimtys pramonėje buvo penktadaliu mažesnės nei prieš krizę.
„Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje pastaruosius dvylika mėnesių yra užstrigęs istorinėse aukštumuose ir siekia beveik 78 proc. Šiuo atveju, „juodą darbą“ gamintojų plėtros planams padarė nestabili tarptautinė aplinka, tame tarpe išliekantis neapibrėžtumas dėl „Brexit“ bei prekybos karai“,– sako A.Izgorodinas.
Anot jo, neapibrėžtumas atbaido gamintojus nuo naujų investicijų į gamybos pajėgumų didinimo – tačiau tuo pat metu tai dirbtinai riboja Lietuvos pramonės plėtrą ir neleidžia įmonėms pilnai išnaudoti didėjančių eksporto užsakymų.
V.Ivanovo teigimu, verslininkus investuoti į plėtrą gali atbaidyti ir netylančios kalbos apie krizę.
„Pastaruosius tris-keturis mėnesius, ar pusę metų, suintensyvėjusios kalbos apie besiartinančią krizę, manau, koreguoja įmonių elgseną, kas liečia investicijas“,– svarstė V.Ivanovas.
„Kai visi pradeda kalbėti, kad tuoj bus krizė, natūralu, galbūt kažkuri įmonė gali atidėti savo investicijas į gamybos plėtrą arba modernizavimą“,– pridūrė jis.
Pasak V.Ivanovo, dėl aukštos palyginamosios bazės metų pabaigoje gamybos rodikliai dar gali sumažėti, tačiau apskritai metinis rezultatas bus geras. Pasak jo, kitąmet taip pat tikimasi augimo, tačiau ne tokio spartaus, kaip šiemet.
