G.Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio banko steigimą. Pasak jo, Lietuvai reikėtų susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje.
Kiek anksčiau svarstyti apie galimybę kurti valstybinį komercinį banką pasiūlė ir 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą atlikęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Valstybė gali nesuvaldyti rizikų
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad valstybei turėti banką labai rizikinga. Anot jo, tai pareikalautų milžiniškų investicijų, tačiau jo veikla gali būti nuostolinga, o banko išlaikymą tektų finansuoti mokesčių mokėtojų pinigais.
„Yra pirminė valstybinio banko idėja. Apie ją galima diskutuoti, bet greičiausiai padiskutavus, geriau tokio monstro nepaleisti į gyvenimą. (...) Problema ta, kad valstybė gali šito banko nesuvaldyti ir tada visi mokesčių mokėtojai turės jį šerti pinigais, kad jis gyvuotų“, – BNS sakė M.Dubnikovas.
Pasak jo, kol kas visiškai neaišku, kokias funkcijas turėtų atlikti valstybės kontroliuojamas bankas.
„Sklando tokie pasisakymai, kad reikia banko, bet bankų yra visokių. Jis gali būti mažmeninis, kuris leis korteles, atidarinės skyrius, aptarnaus mažmeninius klientus. Bet reikia suprasti, kad ši veikla geriausiu atveju duoda nulinį arba neigiamą rezultatą. (....) Galime pasidaryti banką, kuris aptarnaus mažmeninius klientus, tarkime, pensininkams išmokės pensijas, o mes už tai turėsime mokėti papildomus pinigus“, – aiškino M.Dubnikovas.
Analitikas pabrėžė, kad susirūpinimą kelia ir tai, ar bankas būtų atribotas nuo politikų įtakos. Anot jo, valstybinės įmonės neretai patenka į politikų interesų lauką, todėl sprendimai gali būti paremti ne ekonomine nauda, o politine valia, kuri nebūtinai bus orientuota į tai, jog bankas veiktų pelningai.
„Atsiranda rizika, kad galbūt kas nors gaus patrauklesnę paskolą, kad bankas imsis nuostolingos veiklos, tarkime, pataikaujant rinkėjams bankas pradės atidarinėti skyrius rajonuose, kur dabar dažnai komerciniai bankai uždaro skyrius ir nelieka bankų mažuose miesteliuose (...) Bankai užsidarė skyrius ne dėl to, kad jiems ten nepatiko būti, o dėl to, kad ekonomiškai neracionalu juos turėti“, – sakė M.Dubnikovas.
Valstybinis bankas padidintų konkurenciją
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sako, kad valstybinis bankas neabejotinai reikalingas, nes padidintų konkurenciją.
„Kai turime Lietuvoje du su puse banko, turbūt ir nedaug kitų variantų belieka. Išauginti iš mažų iki didelių, svarbių žaidėjų, reikia laiko. Prikviesti užsienio žaidėjus buvo bandoma daugybę metų. (...) Matyt, jau išsemtos mūsų kitos galimybės, matome, kad padėtis blogėja“, – BNS sakė K.Kupšys.
Pasak jo, dabar Lietuvoje veikiantys bankai nėra socialiai atsakingi, todėl valstybinis bankas galėtų būti draugiškas aplinkai, socialiai atsakingas ir skaidriai bei efektyviai valdomas.
„Jis turėtų išlikti nuosaikiai pelningas, bet kiti veiklos vektoriai – nukreipti į bendruomenes, žmones, planetos išsaugojimą. Šito nepadaro mūsų šalyje dabar veikiantys bankai, jeigu jie ilgoje perspektyvoje nepersitvarkys, tai bus vis daugiau panašūs į plėšrūniškus laisvosios rinkos tik pelno siekiančius dinozaurus, kuriuos turės anksčiau ar vėliau pakeisti kitokios, žmonių geriau priimamos finansinės institucijos“, – sakė K.Kupšys.
Jo teigimu, valstybinis bankas neturėtų daugiau rizikų nei dabar šalyje veikiantys privatūs komerciniai bankai.
„Bet kurią akimirką, bet kuris iš dabar veikiančių bankų gali sugriūti. Bet kurią akimirką galime turėti prievolę iš valstybės lėšų kompensuoti pinigus bankų indėlininkams. Nereikia užsimerkti prieš akivaizdžias rizikas, kurios tiesiog nėra išvengiamos gyvenime ir ekonomikoje, tai kokiu būdu valstybės bankas galėtų būti rizikingesnis, jeigu jis būtų valdomas skaidriai ir atsakingai, nematau“, – teigė jis.
Ekonomistas Romas Lazutka pritaria, kad valstybinis bankas galėtų padidinti konkurenciją. Be to, dabar veikiantiems bankams atsisakant padalinių mažuose miesteliuose, toks bankas galėtų padidinti finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams.
„Tipiška, kad valstybinių įmonių pagrindinis motyvas nėra pelnas. Net ir pelno siekiančiose įmonėse, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliuose“, irgi yra tam tikros lengvatos, lengvatiniai bilietai, nes valstybė turi tam tikrus tikslus. Arba valstybė duoda tiems žmonėms pinigų, kad jie nusipirktų, arba valstybė gali siekti, kad kainos būtų mažesnės“, – BNS sakė ekonomistas.
„Jeigu pripažintume, kad komerciniai bankai mažina savo skyrių skaičių arba bankomatų, o jie tą daro, kad būtų mažesnės išlaidos ir didesnis pelnas, tai aišku, kad valstybinis bankas gali turėti kitokias užduotis, kad būtų labiau prieinama. Ir nebūtinai turėtų būti pelno motyvas pagrindinis. Tai yra tipiška valstybinėms įmonės ir jos tą gali daryti“, – pridūrė jis.
G.Nausėda 2016 metais: sukurti valstybinį banką nėra paprasta
G.Nausėda dar būdamas SEB banko prezidento patarėju 2016 metais teigė, kad sukurti valstybinį banką nėra taip paprasta, kaip kai kas įsivaizduoja, tam reikia pritraukti pakankamai kapitalo.
„Kai kas įsivaizduoja, kad banką sukurti labai paprasta – atidavei pašto pastatus, suvarai urmu visus indėlius tiek įmonių, tiek žmonių, ir bankas sukurtas. Bankas prasideda nuo nuosavo kapitalo ir jo negali suformuoti vien tik pastatai – reikalingos šviežios finansinės injekcijos ir pakankamai didelės, jeigu nori, kad bankas nebūtų kažkokia kvazi kredito unija, kuri net nesudarytų rimtos konkurencijos egzistuojančiai komercinių bankų sistemai“, – tuomet sakė G.Nausėda.
Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę sakė, kad naujo banko steigimas pareikalautų didelių lėšų, o jo veikla būtų rizikinga. Jo teigimu, taip pat kyla klausimų, ar valstybės valdomo komercinio banko veikla būtų tvari.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad tai būtų brangus procesas, nors naujo žaidėjo bankų rinkoje atsiradimas būtų sveikintinas.
Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Teigta, kad toks bankas galėtų būti kuriamas Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi. Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos (EK) vasarį parengtoje ataskaitoje nurodoma, jog Lietuvos bankų sektorius tapo vienu labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – prieš metus priklausė 82 proc. rinkos.
EK teigimu, tai iš dalies lemia santykinai mažas rinkos dydis ir didelis didelių rinkos dalyvių, išstumiančių mažesniuosius, konkurencingumas.