Penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje konferencijoje J.Navickė sakė, kad 2022 m. sausį 107 tūkst. gyventojų gavo kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, o praėjusių metų sausį – 91 tūkst. Anot jos, tai nėra ženklus augimas.
Gruodį šildymo ir karšto vandens kompensacijas gavo 125 tūkst., 2020 m. gruodį – 94 tūkst. gyventojų.
„Skaičiai nelabai padidėjo, tiesą pasakius. Tas yra labai neįtikėtina ir keista. Galbūt dar ne viskas išmokėta, gal ne visi žmonės užsipildė popierius, bet statistika nerodo, kad yra augimas, nors viešojoje erdvėje yra daug informacijos, kad žmonėms sunku. Klausimas, kodėl žmonės nesikreipia. Gal jie nežino, o gal tai yra stigma, kad žmonės net sudėtingomis situacijomis pasirinks savo santaupas naudoti ar remtis giminių pagalba, bet nesikreips paramos“, – kalbėjo J.Navickė.
Paklausus, ar, jos nuomone, sprendimai, kaip padėti žmonės, turi būti tiksliniai, ar universalūs, sakė, jog tai yra diskusinis klausimas.
„Tiksliniai sprendimai veikia iš dalies, nes yra nepopuliarūs, orientuoti į nepasiturinčių gyventojų sluoksnį ir, matyt, dalis žmonių nenori ten savęs priskirti, net ir patirdami finansinių sunkumų nesikreipia paramos. Bet iš kitos pusės universalūs sprendimai brangiai kainuoja“, – nurodė ji.
Kalbėdama siūlymą laikinai šildymui netaikyti pridėtinės vertės mokesčio ji įžvelgė riziką, kad ja galės pasinaudoti ir turintys didelio ploto, prabangesnius būstus.
„Tai galėtų kainuoti labai brangiai mūsų biudžetui ir tokiu būdu atitraukti lėšas, kurios būtų surinktos į biudžetą ir perskirstytos įvairioms sritims – per sveikatą, švietimą ir panašiai“, – sakė J.Navickė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė: socialinė piniginė parama padidėjo 2 eurais
Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistrė Adomavičienė sakė, kad ne visos išmokos padidėjo – pavyzdžiui, socialinė piniginė parama per metus padidėjo 2 eurais.
„Vidutinė parama 2021 m. buvo 107 eurai, o maksimali – 180 eurų. Tie žmonės nesusirenka papildomų pajamų, kad galėtų patenkinti minimalius vartojimo poreikius. Gerai, kad augo minimali mėnesio alga ir pensijos, bet ne viskas augo taip sparčiai ir dalis žmonių liko už augimo borto“, – teigė A.Adomavičienė.
Ji pritarė J.Navickei, jog dalis žmonių nesikreipia pagalbos dėl stigmos.
„Stigmatizavimas dažnai žmogų sutrikdo, jis nenori kreiptis paramos. Dažnai girdime žmones sakančius, kad jiems dar nėra taip blogai, todėl jie nesikreips pagalbos. Kai girdi, už kokias pajamas jie turi per mėnesį išgyventi, tai kūnas šiurpsta nuo tų menkų pajamų“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
Šių metų sausį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad sausį 12,4 proc. gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,3 proc. – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.
Praėjusių metų apklausos rodė, kad pinigų maistui trūko 11 proc. gyventojų, o nuomai ar komunaliniams mokesčiams – 14 proc.
