Eksperto komentaras: Kinijos „didysis prekių trejetas“ pasikeitė – ką tai reiškia Lietuvai ir rinkoms?

Verslo subsidijavimas nėra naujiena, tačiau pastaraisiais metais, pasaulyje tvyrant geopolitinei įtampai ir vykstant procesams, kurie ima panašėti į deglobalizacijos įsibėgėjimą, šis ekonominis įrankis tapo itin mėgstamas. Bene efektyviausiai ir agresyviausiai juo naudojasi Kinija, remianti savo šalies įmones praktiškai visuose strategiškai svarbiuose sektoriuose, rašoma „ArcaPay“ pranešime spaudai.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Kitaip tariant, Rusija prieš Vakarų šalis naudoja instrumentalizuotą migraciją, o Kinija pasitelkė instrumentalizuotą subsidijavimą ir siekia paveikti ES ir JAV rinkas.

Vieni iš ryškiausių pavyzdžių – elektromobilių ir atsinaujinančios energetikos sektorių subsidijavimas. Pasak Mariaus Ivanausko, „ArcaPay“ pardavimo ir verslo vystymo vadovo, ši strategija turi reikšmingą poveikį tarptautinėms rinkoms, įskaitant Europos ir Lietuvos, taip pat valiutų kursams, ypač euro, dolerio ir juanio santykiui.

Bendrovės nuotr./Marius Ivanauskas
Bendrovės nuotr./Marius Ivanauskas

Elektromobilių eksporto augimas ir rinkos pusiausvyra

M.Ivanausko teigimu, Kinijos vyriausybės subsidijos elektromobilių gamybai leidžia šalies gamintojams pasiūlyti savo produkciją už mažesnę kainą nei konkurentai užsienyje.

„Pavyzdžiui, BYD ir NIO – du iš didžiausių Kinijos elektromobilių gamintojų – dėl šių subsidijų gali parduoti savo automobilius itin konkurencingomis kainomis, skatindami eksportą į Europą ir kitus pasaulio regionus“, – nurodė ekspertas.

Anot jo, tai primena Japonijos automobilių rinkos strategiją XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Japonija agresyviai subsidijavo savo automobilių pramonę, leisdama tokiems gamintojams kaip „Toyota“ ir „Honda“ dominuoti tarptautinėse rinkose.

„Naujas tyrimas, kurį atliko „Center for Strategic and International Studies“ (CSIS), parodė, kad Kinija kasmet nukreipia šimtus milijardų eurų subsidijoms savo vietos įmonėms. Tyrimas atskleidė, kad 2019 m. šios subsidijos, įskaitant tiesiogines subsidijas, žemiau rinkos kainos paskolas ir žemės pardavimą, mokesčių lengvatas bei valstybinių investicinių fondų kapitalą, siekė nuo maždaug 228 iki 375 milijardų eurų, priklausomai nuo naudojamų valiutos keitimo kursų. Tai sudaro 1,73 proc. Kinijos BVP ir yra daug didesnis procentas nei kitų išnagrinėtų šalių“, – vardijo „ArcaPay“ pardavimo ir verslo vystymo vadovas.

Palyginti Pietų Korėja, kuri užėmė antrą vietą pagal subsidijų dalį nuo BVP, šiai sričiai skyrė 0,67 proc. savo BVP. JAV šis skaičius sudarė vos apie 0,39 proc. BVP.

Pasak eksperto, tokios didžiulės subsidijos leidžia Kinijos įmonėms dirbtinai sumažinti savo produktų kainas, taip stipriai paveikdamos konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Europos Sąjungos įmonių konkurencingumo dilema

Europos gamintojai, tokie kaip „Volkswagen“ ir „Renault“, yra priversti konkuruoti su pigesniais Kinijos elektromobiliais. Aplinkybės juos verčia mažinti savo pelno maržas arba ieškoti būdų, kaip sumažinti gamybos sąnaudas, kad išlaikytų konkurencingumą. Tai, anot M.Ivanausko, savo ruožtu gali paskatinti darbo vietų arba investicijų į technologijas ir inovacijas mažinimą, kas ilgainiui gali sulėtinti Europos pramonės augimą.

„Lietuvos verslas, būdamas Europos Sąjungos dalimi, taip pat patiria šią konkurencinę įtampą. Automobilių dalių gamintojai Lietuvoje, kurie tiekia komponentus didiesiems Europos automobilių gamintojams, gali susidurti su mažėjančiais užsakymais, jei Europos gamintojai praras rinkos dalį“, – pabrėžė M.Ivanauskas.

Kita vertus, kai kurios Lietuvos įmonės, jo teigimu, gali pasinaudoti situacija ir pradėti bendradarbiauti su Kinijos gamintojais, siūlydamos jiems pigesnes komponentų tiekimo galimybes. Tiesa, tai gali būti ne tik naujų partnerystės galimybių šaltinis, bet kartu ir rizika, turint omenyje dabartinę pasaulio geopolitinę situaciją bei, regis, vis tvirtėjančią Pekino ir Maskvos bičiulystę.

Siekdama apsaugoti bendriją ir jos valstybes nares nuo pigaus importo iš Kinijos, Europos Sąjunga neseniai pradėjo tyrimą dėl Kinijos valstybės paramos vėjo turbinų bendrovėms. Europos konkurencijos komisarė Margrethe Vestager pranešė, kad tyrimas apima vėjo jėgainių projektus Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tai rodo augančią įtampą tarp Kinijos ir jos pagrindinių prekybos partnerių dėl kiniškų prekių pertekliaus pasaulio rinkose.

Be to, Europos Komisija tiria Kinijos subsidijas elektrinių transporto priemonių gamintojams, įtardama, kad tai leidžia Kinijos įmonėms palaikyti itin žemas kainas ir sukurti nesąžiningą konkurenciją su Europos konkurentais.

„Skaičiuojama, kad vidutinė kiniško elektromobilio kaina yra penktadaliu žemesnė nei pagaminto Europoje. Pagal oficialius duomenis, Kinijos elektromobilių dalis ES rinkoje, 2019 m. nesiekusi ir vieno procento, šiuo metu yra išaugusi iki 8 proc., o jau kitais metais gali būti ir 15 proc.“ – tvirtino „ArcaPay“ ekspertas.

Siekdama su tuo kovoti, EK paskelbė apie planus nuo liepos mėnesio didinti tarifus kiniškiems elektromobiliams: prie šiuo metu visiems automobiliams taikomo 10 proc. tarifo įvedant papildomą 17,4–38.1 proc. mokestį. Tiesa, Kinija aktyviai siekia, kad naujieji tarifai nebūtų įvesti, ir sakosi esanti atvira deryboms su ES.

Pigi saulė iš Kinijos

Dar viena stipriai subsidijuojama Kinijos ekonomikos sritimi (nepaisant bendro šalies ekonomikos sulėtėjimo) išlieka atsinaujinanti energija, ypač saulės. Kinijos vyriausybė, siekdama sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, agresyviai didina saulės kolektorių gamybą bei įrengimą, taip pat plečia vėjo ir hidroelektrinių projektus.

„2021–2022 m. subsidijuoti atsinaujinančiai energijai Kinija skyrė 6,71 milijardo juanių (vieną milijardą JAV dolerių). Daugiau nei pusė šios sumos (3,53 mlrd. juanių arba 526 mlrd. dolerių) teko saulės energijai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo: vien per 2023-iuosius Kinijoje buvo įrengta daugiau saulės elektrinių nei per visą Jungtinių Valstijų istoriją. Modulių pardavimo kaina krito perpus, visiškai sukomplektuotų saulės elektrinių eksportas padidėjo 38 proc., o atskirų komponentų eksportas padvigubėjo“, – vardija M.Ivanauskas.

Visa tai, anot jo, yra jau dešimtmetį trunkančios strategijos dalis: per šį laikotarpį Kinija sugebėjo užimti daugiau nei 80 proc. pasaulio saulės elektrinių, jų komponentų ir tiekimo grandinės rinkos dalies. Iš dešimties didžiausių saulės elektrinių modulių gamintojų pasaulyje net aštuoni yra kiniški (taip pat vienas – iš JAV ir vienas iš Pietų Korėjos). Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad jau šiemet Kinijos dominavimas šioje rinkoje gali pasiekti net 95 proc.

„ES ir JAV nebeturi kur trauktis ir vis aktyviau reaguoja į Kinijos dominavimą. Pavyzdžiui, šių metų kovą Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl Kinijos įsitraukimo į Rumunijoje vystomą 110 megavatų galingumo saulės elektrinių parko, iš dalies finansuojamo ir ES lėšomis, projektą. Jungtinės Valstijos savo ruožtu gegužės mėnesį paskelbė apie naujus tarifus importui iš Kinijos. Saulės elektrinėms ir jų komponentams importo tarifas didės nuo 25 iki 50 proc., o elektromobilių – nuo 25 iki 100 proc. Skaičiuojama, kad Kinijos importo dalis, kurią paveiks naujieji tarifai, yra maždaug 18 mlrd. JAV dolerių“, – akcentuoja M.Ivanauskas.

Nors oficialiai apie tai Kinija stengiasi nekalbėti, šalies saulės kolektorių gamintojai jau dabar susiduria su nemenkais finansiniais sunkumais. Pasaulio žiniasklaida skelbia, kad vienos didžiausių pasaulyje saulės energijos modulių gamintojų, Kinijos kompanijos „JinkoSolar“, skolos 2023 m. pabaigoje siekė net 4,04 mlrd. eurų.

„Didžiulės skolos, neigiami pinigų srautai ir panašūs iššūkiai kamuoja daugelį šios srities įmonių Kinijoje. Be subsidijų jos greičiausiai bankrutuotų“, – tvirtina ekspertas.

Tačiau didžiulė valdžios parama leidžia Kinijos įmonėms ir toliau išlaikyti žemas kainas bei dominuojančią padėtį rinkoje. Vien 2023-iaisiais į savo saulės energijos pramonę Kinija investavo 872 mlrd. juanių (110 mlrd. eurų). O šių metų pradžioje Kinija dar kartą patvirtino, kad atsisakyti šios strategijos neketina: pasak šalies premjero Li Qiango, „Kinija ir toliau teiks prioritetą naujam „didžiajam prekių trejetui“ (elektromobiliams, saulės elektrinėms ir ličio baterijoms), pakeitusiam senąjį trejetą – baldus, rūbus ir buities prietaisus“.

„Kad ir kaip ten būtų, reikia pripažinti ir tai, kad ženkliai pigesni Kinijos įmonių gaminami saulės kolektoriai svariai prisidėjo prie pasaulinio saulės energijos kainų mažėjimo ir ženkliai paspartino atsinaujinančios energijos plėtrą“, – priminė M.Ivanauskas.

Euro, dolerio ir juanio „santykiai“

Pasak „ArcaPay“ pardavimo ir verslo vystymo vadovo, Kinijos subsidijų politika neišvengiamai daro įtaką ir valiutų rinkoms.

„Kinijos juanio stiprėjimas gali būti sustabdytas ar net apgręžtas, jei eksportas dėl subsidijų ir toliau didėja, nes dėl to vis daugiau juanių cirkuliuos pasaulio rinkose. Kita vertus, jei juanis būtų stipresnis, tai galėtų mažinti Kinijos prekių konkurencingumą, todėl Kinijos centrinis bankas, tikėtina, gali imtis veiksmų, kad išlaikytų juanio vertės balansą“, – svarstė M.Ivanauskas.

Anot jo, euras savo ruožtu gali susilpnėti dėl Kinijos subsidijų, nes Europos gamintojai patiria didesnį spaudimą konkuruoti. Pavyzdžiui, jei „Volkswagen“ praras rinkos dalį dėl pigesnių Kinijos elektromobilių, tai gali neigiamai paveikti Vokietijos ekonomiką, kuri yra vienas iš pagrindinių euro zonos variklių. Tai gali sumažinti investuotojų pasitikėjimą euru ir skatinant jo silpnėjimą valiutų rinkose.

O štai JAV doleris, „ArcaPay“ atstovo teigimu, įprastai laikomas saugia valiuta, dažnai stiprėja ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais. Tad jei Kinijos subsidijų politika sukels nestabilumą Europos rinkose, investuotojai, tikėtina, rinksis dolerį kaip saugią užuovėją. Tai gali dar labiau sustiprinti dolerį ir padidinti prekybos disbalansą tarp JAV ir kitų šalių.

„Žinoma, nemažai lems ir politiniai procesai bei geopolitinė situacija tiek ES, tiek visame pasaulyje. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinijos strateginio verslo subsidijavimas daro platų poveikį tiek tarptautinėms rinkoms, tiek valiutų kursų perspektyvai. Todėl Europos ir Lietuvos verslai turi prisitaikyti prie naujos konkurencinės aplinkos, kurioje Kinijos gamintojai dėl subsidijų turi pranašumą“, – akcentavo ekspertas.

Jo teigimu, valiutų rinkos taip pat reaguoja į šią dinamiką, kas gali turėti ilgalaikių pasekmių euro, dolerio ir juanio santykiams.

„Istorinės analogijos, tokios kaip Japonijos automobilių pramonės subsidijavimas, rodo, kad tokios politikos gali reikšmingai pakeisti tarptautinės prekybos pusiausvyrą, todėl svarbu nuolat stebėti šiuos procesus. Tai reiškia, kad ekonomistams ir politikos formuotojams darbo artimiausiu laiku nusimato į valias“, – apibendrino „ArcaPay“ pardavimo ir verslo vystymo vadovas M.Ivanauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis