Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) Mykolo Majausko penktadienį registravo įstatymo pataisą, kuria numatoma, jog ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 kilometrų atstumu, o 97 proc. gyventojų – 10 kilometrų atstumu. Šiuo metu, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 95 proc. gyventojų pasiekia bankomatą iki 16 kilometrų atstumu. Apie tai plačiau skaitykite ČIA.
Komentuodama šią iniciatyvą Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi 15min teigia, kad grynųjų pinigų infrastruktūra turėtų užtikrinti pakankamą prieigos prie grynųjų pinigų lygį.
„Manome, kad visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis savo lėšomis pagal poreikį, nepriklausomai nuo jų formos. Grynųjų pinigų infrastruktūra turėtų užtikrinti pakankamą prieigos prie grynųjų pinigų lygį.
Manome, kad visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis savo lėšomis pagal poreikį, nepriklausomai nuo jų formos.
Kadangi gyventojai pajamas gauna į sąskaitas, kredito įstaigoms tenka ir socialinė atsakomybė užtikrinti tinkamą prieigą prie grynųjų pinigų“, – komentavo A.Kuniyoshi.
Paklausta, kiek bankams gali prireikti investicijų įgyvendinant minėtą reikalavimą, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja teigė, kad labai daug kas priklausytų nuo bankų pasirinkto verslo modelio. Siūloma išeitis bankams – bendras bankomatų tinklas.
„Jeigu bankomatų tinklas būtų vienas, dalį bankomatų būtų galima perkelti, taip sprendžiant jų pasiekiamumo problemą. Nuo šių ir kitų veiksnių priklauso bankomatų skaičius, investicijų suma ir kaštai.
Mūsų manymu, 3-4 bankomatų tinklai mažai valstybei nėra efektyvu. Ragintume bankus eiti tinklų sujungimo keliu, tokiu būdu išsprendžiant grynųjų pinigų prieinamumo problematiką ir tuo pačiu optimizuojant finansinę naudą bei kaštus“, – mano A.Kuniyoshi.
Lietuvos bankų asociacija kol kas šios iniciatyvos nekomentuoja.
„Ankstesnės valdžios nedrįsdavo prisiliesti prie bankų“
Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas naują Seimo iniciatyvą sveikina ir tvirtina, kad grynųjų pinigų prieinamumas atokesnėse vietovėse yra viena dažniausiai vartotojų skunduose minimų problemų.
„Labai gera iniciatyva, ji parodo, kad bent Seime gimsta pasiūlymai, kuriais norima įpareigoti bankus, o ne gražiai paprašyti. Ankstesnės valdžios nedrįsdavo prisiliesti prie bankų, apsiribodavo švelniais raginimais, kalbinimais. Tikėtina, kad ši iniciatyva leis žmonėms lengviau apsirūpinti grynaisiais“, – 15min sakė K.Kupšys.
Ankstesnės valdžios nedrįsdavo prisiliesti prie bankų, apsiribodavo švelniais raginimais, kalbinimais.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad turėtų būti garantuotas ne tik grynųjų pinigų išėmimas iš bankomatų, bet ir priėmimas.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas pridūrė, kad praktiškai mąstantis žmogus turi turėti įvairių priemonių – tiek grynųjų, tiek elektroninių.
Vertina, kaip žingsnį atgal
Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas skeptiškai vertina norą įpareigoti bankus tankinti bankomatų tinklą, nes grynieji pinigai, jo nuomone, praranda populiarumą.
„Pasiūlymas bankams grąžinti bankomatus yra žingsnis į praeitį o ne ateitį“, – mano ekonomistas.
A.Izgorodinas priduria, kad kuo daugiau bus bankomatų, tuo didesnės galimybės augti šešėlinei ekonomikai, nes gyventojai gali vieni kitiems perduoti pinigus, kurių kilmė neaiški. Tuo tarpu internetinėje erdvėje kriminalų galimybė stipriai sumažėja, mano pašnekovas.
Ar pabrangs bankų paslaugos?
Trečias dalykas, kurį ragina įvertinti A.Izgorodinas – papildomos išlaidos bankams gali nugulti ant vartotojų pečių.
„Reikia suprasti kontekstą – kai pramonėje kyla žaliavų kaina, tai didelė dalis to pabrangimo galiausiai gula ant vartotojų pečių per didesnes kainas. Jei priims tokį sprendimą, bankai turės investuoti į papildomus bankomatus, kaštai guls ne ant bankų, o vartotojų pečių. Bankai galės padidinti komisinius už pinigų išėmimą, pinigų pervedimus, pakelti palūkanas“, – vardija ekonomistas.
Nereikia turėti iliuzijų, kad atsiras daugiau bankomatų, o už tai sumokės bankai. Susimokės paprasti žmonės.
„Nereikia turėti iliuzijų, kad atsiras daugiau bankomatų, o už tai sumokės bankai. Susimokės paprasti žmonės“, – pridūrė jis.
Lietuvos bankas kol kas nesiima vertinti, ar šis reikalavimas galėtų pabranginti bankų paslaugas ir pabrėžia, kad bankams jungiantis į vieną bankomatų tinklą išlaidos neturėtų išaugti.
O K.Kupšys, raginantis sugrąžinti bankomatų skaičių į tą lygį, koks buvo prieš dešimtmetį, primena, kad net pastarąjį dešimtmetį, kai bankomatų smarkiai sumažėjo, bankų paslaugos vis tiek brango.
„Bankams pavyksta kasmet gauti 250-320 mln. eurų pelno – bankai kiekvieną dieną iš viso Lietuvos ūkio uždirba po 1 mln. eurų pelno. Tas pelno lygis bankams pakankamas, neturi teisės skųstis, kad bankų veikla nepelninga. Sakyti, kad valstybė ir gyventojai per daug iš jų tikisi, turėtų leisti teikti kuo mažiau paslaugų ir dar leisti pasiimti už tai kuo daugiau pinigų, yra nesąžininga“, – mano asociacijos vadovas.
Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 1046 bankomatai. Tuo tarpu 2015 m. pabaigoje – 1216 bankomatų. Paraleliai mažėjo ir bankų skyrių, teikiančių grynųjų pinigų paslaugas – jų skaičius 2020 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 3 kartus (201 skyriumi, iki 120 skyrių).
Lietuvos banko skaičiavimais remiantis bankų 2020 m. duomenis, įpareigojimas didinti bankomatų skaičių būtų taikomas 4-iems didžiausiems Lietuvos bankams bei užsienio banko skyriui – „Swedbank“, SEB, „Šiaulių bankui“ bei „Luminor Bank AS Lietuvos skyriui“.
