Praėjusių metų pabaigoje vilties suteikė pirmieji eksporto atsigavimo ženklai. Statistikos departamentas kelis mėnesius iš eilės užfiksavo didėjančią eksporto apimtį. Valdžios atstovai nepasikuklino laurus prisiimti sau, esą gerėjantys rodikliai yra sėkmingai veikiančio ekonomikos skatinimo plano rezultatas. Ūkio ministras Dainius Kreivys ne kartą yra viešai pareiškęs, kad eksporto skatinimas yra viena sėkmingiausiai įgyvendinamų verslo skatinimo priemonių, mat pagal paramos priemonę „Naujos galimybės“ sulaukė paraiškų daugiau nei 170 mln. litų sumai.
Tačiau ekonomistai gerėjančių eksporto rodiklių nesieja su ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimu. Jau pasirašyta sutarčių, kurių suma dešimtys milijonų litų, tačiau iš tų lėšų išmokėta vos 2 mln. litų.
Ekspertų ir verslininkų nuomone, gerėjančią eksporto padėtį daugiausia lemia ankstesnis įmonių įdirbis šioje srityje ir po truputį atsigaunančios užsienio rinkos.
Ekspertų ir verslininkų nuomone, gerėjančią eksporto padėtį daugiausia lemia ankstesnis įmonių įdirbis šioje srityje ir po truputį atsigaunančios užsienio rinkos.
Pinigų panaudojimas – verslininkų rankose
Ūkio ministerijos duomenimis, eksportui skatinti pagal priemonę „Naujos galimybės“ 2007–2013 metų laikotarpiui iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos iš viso skirta 100 mln. litų. Šių metų pradžioje pagal minėtą priemonę buvo paskirstyta 41,04 mln. litų ir pasirašyta 111 sutarčių.
Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus specialistės Lauros Šebekienės teigimu, dabar jau yra paskirstyta 20,2 mln. ir išmokėta 1,7 mln. litų. Paramą pagal priemonę „Naujos galimybės“ gavo 177 bendrovės.
Didžioji dalis minėtų sutarčių pasirašytos tik 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį, todėl projektai tik pradedami įgyvendinti. L.Šebekienė sakė, kad pasirašius sutartį mokėjimų dydis ir sparta priklauso ir nuo to, kaip aktyviai įgyvendinamas projektas. „Negalime sutikti su teiginiu, kad pinigų išmokėjimas stringa, nes laikas, per kurį išmokamos lėšos, sutampa su projekto įgyvendinimo laiku, o didžiausias projektų įgyvendinimo terminas yra 36 mėnesiai“, – LŽ dėstė ji.
L.Šebekienės teigimu, programai skirtus pinigus planuojama išmokėti iki 2012 metų pabaigos. Sutartis dėl likusios paramos eksportui paskirstymo planuojama pasirašyti iki 2010 metų pabaigos, o pinigų išmokėjimas, numatomas pagal metus, paskirstytas taip: 2010 m. – 32,7 mln. Lt, 2011 m. – 31,6 mln. Lt, 2012 m. – 25,5 mln. Lt, 2013 m. – likutis (apie 8,5 mln. Lt).
Eksportą skatins dar viena institucija
Pernai lapkritį Vyriausybė nusprendė įkurti dar vieną viešąją instituciją „Eksportuojančioji Lietuva“, kuri neva bus pagrindinis įrankis įgyvendinant eksporto strategiją, patvirtintą pernai lapkričio viduryje.
LŽ primena, kad šiuo metu Lietuvoje paramos verslui, investicijų ir eksporto skatinimo sritis kuruoja nemažai organizacijų – veikia 42 verslo informaciniai centrai, 6 verslo inkubatoriai, 1 regioninė verslo plėtros agentūra, INVEGA, LVPA, LEPA ir kitos.
Kaip LŽ teigė „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas, šiuo metu didžiausios pastangos dedamos aiškinantis, kokiomis kryptimis verslininkai norėtų eksportuoti produkciją ir stengsis kurti priemones, kurios padėtų jiems įgyvendinti planus. Pasak jo, bus tęsiami Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) darbai organizuojant verslo misijas, parodas taip pat skatinami konkurencingumo projektai, organizuojami eksporto apmokymai ir t. t.
LŽ paklaustas apie lėtą lėšų panaudojimą, P.Lukauskas pažymėjo, kad jo nuomone, eksporto skatinimo programa „Naujos galimybės“ yra vykdoma sėkmingai, o kaip greitai verslininkams pavyks panaudoti lėšas, priklausys nuo jų pačių.
Sąlygas sudaro valdžia
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas nesieja pastaruoju metu ryškėjančių eksporto atsigavimo ženklų su valstybės parama. Jo nuomone, nėra įmanoma nustatyti kokias nors to atsigavimo sąsajas, juolab kad minėtos pagalbos priemonės tik pradeda įsibėgėti.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas nesieja pastaruoju metu ryškėjančių eksporto atsigavimo ženklų su valstybės parama.
„Jau yra įsitvirtinę eksportuotojai, kurių eksporto apimčių sumažėjimas dėl užsienio rinkų susitraukimo pavasarį buvo ypač mažai juntamas ir toks nedidelis vieno ar kelių procentų augimas, tikėtina, buvo nulemtas senųjų eksportuotojų sėkmingesnės veiklos, o ne skatinimo plano priemonių, kurias vis dar siekiama suaktyvinti ir išstumti į eksporto rinką“, – LŽ samprotavo jis.
Pasak G.Kadziausko, nėra aišku ir kiek reikia skatinti eksportą būtent per subsidijavimą. Jo teigimu, taikant minėtas priemones yra naudojamasi mokesčių mokėtojų pinigais tam, kad atskiros įmonės turėtų geresnes konkurencines galimybes parduoti produkciją užsienio rinkose.
„Mūsų manymu, konkurencinis pranašumas, kuris įgyjamas kitų įmonių sumokėto pelno ar PVM mokesčio arba akcizo mokesčio sąskaita, kai yra paremiamos konkrečios įmonės ir joms yra lengviau eksportuoti, nėra joks didelis laimėjimas Lietuvai. Tai nėra tas tvarus konkurencinis pranašumas, kuris galėtų tęstis ir tada, kai skatinimo programa baigsis“, – konstatavo jis. Ekonomisto teigimu, Lietuva turėtų labiau galvoti apie tokį eksporto skatinimą, kai sudaromos verslo sąlygos aktyviau veikti. G.Kadziauskas pabrėžė, kad eksporto atsigavimas nėra savaiminis procesas – atsigavus užsienio rinkoms, mūsų eksportuojančių įmonių rodikliai savaime nepagerės. Esą kiek sėkmingai pavyks didinti eksporto apimtį, daugiausia priklausys nuo pačių verslininkų noro, iniciatyvumo, įžvalgų ir įgūdžių.
„Tačiau labai svarbu ir tai, kokias sąlygas sudaro valdžia. Su ES šalimis mes neturime muitų, tačiau turime vietinius mokesčius, kuriuos reikia sumokėti įdarbinant žmones, taip pat turime visiškai lokaliai nustatomus degalų akcizus, kurie taip pat turi įtakos įmonių produkcijos konkurencingumui“, – dėstė jis.
Anot G.Kadziausko, dar yra lokalūs teisės aktai dėl darbuotojų įdarbinimo ir darbo laiko nustatymo. Esą verslininkai negali priimti tokio eksporto užsakymo, kuris reikalautų labai greitos gamybos ir per trumpą laiką labai daug dirbti. Jis pabrėžė, kad mūsų darbo teisė to šiuo metu neleidžia.
Bent jau netrukdytų...
Antai Utenoje veikiančios Algio Kaulinio individualios įmonės „Akmendis“, didžiąją dalį medienos produkcijos eksportuojančios į ES šalis, vadybininkė Danutė Kaulinienė LŽ pasakojo, kad pernai vasario–kovo mėnesiais įmonės veikla buvo smarkiai sumažėjusi, tačiau jau vasarą ji dirbo visu pajėgumu.
„Nuo vasaros užsakymų turėjome iki metų pabaigos, o dabar, kaip ir pernai, ruošiamės eiti atostogų, nes vėl jų nebeturime. Anksčiau užsakymų netrūkdavo visus metus – vos spėjome gaminti“, – sakė D.Kaulinienė.
A.Zubkovas patikino, kad plėsti įmonės veiklą planuoja tik į Skandinavijos šalis. Jis yra įsitikinęs, kad tai patikimos ir stabilios partnerės, kuriomis dar nenusivylė, be to, ir rinka yra didelė.
Gerėjančiais eksporto rezultatais LŽ gyrėsi ir UAB „Kriolis“ komercinis direktorius Aleksandras Zubkovas. Pasak jo, sunkiausius laikus bendrovė išgyveno per vadinamąją Rusijos krizę, tuo tarpu pastarųjų metų finansinės negandos esą bendrovę aplenkė. Nuo nepriklausomybės atkūrimo veikiančios įmonės komercijos direktorius pastebi net ir eksporto atsigavimo ženklų.
„Mes dirbame tik su skandinavais, iš kurių niekada nebuvo didelių svyravimų, tačiau į metų pabaigą įmonės veiklos rodikliai smarkiai pagerėjo. Vietinių užsakymų beveik visai neliko, mat orientuojamės pagal PVM. Lietuvoje jį reikia mokėti, o vežant į užsienį – ne, tad jau trečias mėnuo kai nebemokame PVM“, – dėstė jis.
A.Zubkovas patikino, kad plėsti įmonės veiklą planuoja tik į Skandinavijos šalis. Jis yra įsitikinęs, kad tai patikimos ir stabilios partnerės, kuriomis dar nenusivylė, be to, ir rinka yra didelė.
„Tikėjomės, kad metų pradžioje neturėsime jokių užsakymų, tačiau iš tikrųjų vyksta intensyvi žvalgyba. Net vietos rinkoje turime nemažai paklausimų“, – konstatavo jis.
A.Zubkovas įsitikinęs, kad siekiant produktyvumo reikia mažiau skųstis ir nuoširdžiai dirbti, tačiau ir valdžia esą turėtų netrukdyti apkraudama mokesčiais ir biurokratija.
