„Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius toliau itin sparčiai auga, kartu didindamas konkurenciją mokėjimų paslaugų srityje ir suteikdamas verslui didesnių pasirinkimo galimybių“, – sako Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė.
Kartu R.Merkevičiūtė pabrėžia, kad nuosekliai didėja ir Lietuvos banko dėmesys šiam sektoriui: „Siekiame, kad įstaigų veiklos plėtra žengtų koja kojon su atitiktimi teisės aktams, įstaigos mokytųsi ne tik iš savo, bet ir iš ankstesnių kitų rinkos dalyvių klaidų. Pinigų plovimo rizikos valdymas ir klientų lėšų apsaugos stiprinimas, vidaus kontrolės, atitikties procedūrų užtikrinimas – tai sritys, į kurias toliau koncentruosimės“.
Prižiūrėdamas šį sektorių, Lietuvos bankas daugiau dėmesio skiria tikrinimams, kaip įstaigos laikosi pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų. Be to, Lietuvos bankas 2021 m. antrąjį ketvirtį pradėjo vykdyti vidaus audito funkcijos užtikrinimo ir vidaus kontrolės patikimumo temines analizes, apimsiančias per 20 EPĮ ir MĮ. Jų rezultatai ir pagrindinės tendencijos, tikėtina, dar šiais metais bus paskelbti viešai. Taip pat daugiau nei 40 bendrovių bus atrinkta patikrinti, kaip jos laikosi klientų lėšų apsaugos reikalavimų.
Lietuvos bankas taip pat kreipėsi į EPĮ ir MĮ vadovus ir išdėstė savo lūkesčius dėl įstaigų valdymo, vidaus kontrolės bei atitikties kultūros stiprinimo ir atidžiai stebės, kaip EPĮ ir MĮ vadovai minėtus lūkesčius įgyvendins. Dėl nustatytų pažeidimų 2021 m. pirmąjį ketvirtį skirta viena bauda ir vienas viešas paskelbimas. Lietuvos bankas taip pat tobulina automatinį EPĮ ir MĮ rizikingumo vertinimo modelį papildomais rizikos rodikliais, planuoja mokymus įmonėms joms aktualiomis temomis.
2021 m. pirmąjį ketvirtį EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 84,3 mlrd. Eur. Palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, ši suma išaugo 4,6 karto, o įmonės iš licencinės veiklos gavo 96,1 mln. Eur pajamų, arba 75,2 mln. Eur (4,6 karto) daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį: 92 proc. pajamų uždirbo EPĮ, 8 proc. – MĮ.
Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruotos 136 įstaigos (84 EPĮ ir 52 MĮ), o 2020 m. atitinkamą ketvirtį tokių įstaigų buvo 117 (71 EPĮ ir 46 MĮ). Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama apie 40 paraiškų gauti naujas EPĮ ar MĮ licencijas.
Lietuvos bankas atkreipia EPĮ ir MĮ dėmesį į nuosavo kapitalo reikalavimą – jis turi būti užtikrinamas nuolat ir su atsarga. 2021 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai parodė, kad padėtis rinkoje gerėjo, minėto reikalavimo nevykdė 1 iš 136 įstaigų, ji ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas. 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu šio reikalavimo nesilaikė 9 iš 117 įstaigų.
Lietuvos bankas ir toliau atidžiai vertina, kaip kredito įstaigos vadovaujasi Pozicija dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis ir, iškilus klausimų, atskirai bendrauja su kredito įstaigomis. Pozicija siekta užtikrinti EPĮ ir MĮ galimybes atsidaryti sąskaitas, skirtas klientų lėšoms laikyti, banke ir jomis naudotis taip ir tokiu mastu, kad EPĮ ir MĮ galėtų netrukdomai ir veiksmingai teikti mokėjimo paslaugas klientams. Minėtų pranešimų apie uždarytas ar apribotas sąskaitas augimo tempas ir toliau buvo daugiau mažiau vienodas – per 2021 m. pirmąjį ketvirtį gauti keturi tokie pranešimai.
