Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva restruktūrizavimą pripažįsta prioritetiniu finansinių sunkumų įveikimo būdu. Siekis išsaugoti iš esmės funkcionuoti galinčią bendrovę, kurios finansiniai sunkumai nėra nuolatiniai, socialiai reikšmingesniu pripažįstamas ir Lietuvos teismų praktikoje. Mat įmonės restruktūrizavimo atveju kreditoriai turi didesnes galimybes atgauti skolas, o dalis darbuotojų gali išsaugoti darbo vietas. Be to, neskelbiant įmonės pertvarkymas gali turėti mažiau žalos reputacijai.
Ar verslo santykius mieliau vystytumėte su sunkumus įveikusiu verslininku ar buvusios bendrovės kreditoriumi prie suskilusios geldos palikusiu ir naują bendrovę įsisteigusiu asmeniu? Juk už kiekvieno juridinio asmens yra fizinis asmuo, todėl bendrovės likvidavimas paskelbus bankrotą problemas išsprendžia ne visuomet. Rinka turi atmintį ir atleidžia ne visas klaidas.
Ar galima užčiuopti pulsą?
Bankroto bylą, esant nemokumui, galima iškelti visada. Tačiau kiek kitaip yra norint inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Mat jis gali būti inicijuojamas tik tuo atveju, kai bendrovė, nors ir nemoki, yra gyvybinga. Negyvybingai ir nemokiai bendrovei gali būti keliama tik bankroto byla.
Nemokumo įstatyme gyvybingumas aiškinamas kaip būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Siekiant nustatyti, ar bendrovė yra gyvybinga, vertinama reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: kokios priežastys lėmė bendrovės nemokumą, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo bendrovė ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar gautinos pajamos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita).
Tuo atveju, kai bendrovės numatyta ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis bendrovei ateityje įvykdyti skolinių įsipareigojimų arba kuomet veikla nėra vykdoma, įmonė laikoma negyvybinga.
Kitas socialiai ir ekonomiškai reikšmingas gyvybingumo vertinimo kriterijus siejamas su darbo užmokesčio bei mokesčių mokėjimu. Mat gyvybinga įmonė yra laikoma tada, kai vykdomos mokestinės prievolės valstybei ir finansiniai įsipareigojimai darbuotojams. Restruktūrizavimo procesas negali paneigti privalomų juridinio asmens prievolių, todėl einamieji mokėjimai turi būti vykdomi.
Gyvybingumą turi pagrįsti ir prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo plano projektas. Jame išdėstytos priemonės turi būti ne deklaratyvios, pagrįstos abstrakčiais ar teoriniais pamąstymais, o realios, grindžiamos objektyviais duomenimis. Teismas spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi turėti galimybę įsitikinti restruktūrizavimo plano projekte numatytų gaivinimo priemonių realumu ir galimybe jas įgyvendinti, kad jau pradiniame etape būtų užkardyti nesėkmingi restruktūrizavimo atvejai.
Nebijoti pripažinti sunkumus
Visgi tam, kad būtų galima inicijuoti restruktūrizavimo procesą, nebūtina laukti, kol įmonė taps nemokia. Mat restruktūrizavimo byla gali būti keliama ne tik nemokiai bendrovei, bet ir esant bendrovės nemokumo tikimybei. Tai yra kai tikėtina, kad bendrovė taps nemoki per artimiausius tris mėnesius.
Teismų praktikoje yra vos vienas kitas atvejis, kai restruktūrizavimo byla buvo keliama esant bendrovės nemokumo tikimybei. Taip yra ne tik todėl, kad vengiama pripažinti finansinius sunkumus, bet ir dėl to, kad nustatyti nemokumo tikimybę yra ganėtinai sudėtinga. Nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta tvarka ir būdas, kaip trijų mėnesių terminas, po kurio jau atsiras realus nemokumas, turi būti nustatomas ar apskaičiuojamas.
Galima remtis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad kilus ginčui dėl nemokumo tikimybės ar atsiradimo bei nustačius grėsmę bendrovės mokumui esančius veiksnius, pavyzdžiui, reikšmingo sandorio praradimą, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimo procedūroms.
Nesinaudoti situacija
Iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonėms yra suteikiama apsauga: sustabdomi išieškojimai, taikomas draudimas nutraukti esmines sutartis. Todėl inicijuojant restruktūrizaciją pasirodžius pirmiesiems bendrovės nemokumo ženklams, svarbu užtikrinti, kad procesu ir jo suteikiama apsauga nebus naudojamasi per anksti bei be pakankamo pagrindo.
Nors restruktūrizavimas ir laikytinas geresne priemone nemokumo problemoms spręsti, jo metu yra varžomos kreditorių teisės. Todėl restruktūrizavimo byla turi būti keliama tik esant pakankamam, Nemokumo įstatyme įtvirtintam pagrindui.
Galiausiai, klaidinga būtų manyti, kad restruktūrizavimo procesas tai atostogos nuo savo reikalavimus visomis priemonėmis bandančių patenkinti kreditorių. Priešingai – jis turi būti suprantamas kaip sunkus ir atsakingas darbas. Mat jei pareigos, pavyzdžiui, atsiskaitymas su kreditoriais, bus vykdomos netinkamai, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir vietoje jos iškelta bankroto byla.
