Eligijus Masiulis su kolegomis bandė sukurti landą greitųjų kreditų bendrovėms

Kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kaip nurodo prokurorai, 106 tūkst. eurų kyšį iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio galėjo paimti dėl trijų dalykų. Vienas jų – Vartojimo kredito įstatymo pataisos, turėjusios šiek tiek palengvinti greituosius kreditus dalinančių bendrovių dalią.

E.Masiulis pasakė tik dalį tiesos

Antradienį žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedamoje LRT laidoje „Dėmesio centre“ dalyvavęs E.Masiulis itin noriai kalbėjo apie prokurorų įtarimuose minimą Vartojimo kreditų įstatymą. Jis piktinosi, kad prokurorai reiškia tuos įtarimus nepaisant to, jog liberalai ir jis pats balsavo priešingai nei neva būtų naudinga „MG Baltic“.

„Pačios pataisos aš net nerengiau. Pataisos autorius yra frakcijos narys Šarūnas Gustainis. Jis šią pataisą, kaip Ekonomikos komiteto narys, pateikė tikrai nieko nederindamas su niekuo. Šios pataisos Seime buvo svarstomos 2 ar 3 metus. Tokios pataisos, iš esmės analogiškos, buvo jau registruotos ir kitų Seimo narių. Šios pataisos, kurios užregistruotos, atitinka sveiką protą ir atitinka liberalų programą. Tai yra visiškai absurdiška. Ši pataisa – ne mano registruota. Ši pataisa Seime nebuvo priimta. Liberalų sąjūdžio frakcija balsavo už šitą įstatymą, kuris sugriežtino greitųjų kreditų išdavimą.

Kitaip tariant, jeigu čia iš tikrųjų buvom kažką pažadėję „MG Baltic“ koncernui, tai kokia dabar prasmė duoti pinigus Liberalų sąjūdžiui, kuris nei pataisos nesugebėjo priimti ir dar balsavo už visą įstatymą be šitos pataisos“, – sakė buvęs liberalų lyderis.

Tačiau E.Masiulis pasakė tik dalį tiesos, kitą dalį – nutylėjo.

Liberalai dirbo labai aktyviai

Pataisas Liberalų sąjūdis du kartus nesėkmingai bandė „prastumti“ praėjusių metų spalį. Jų esmė – leisti kredito bendrovėms, tikrinant klientų nemokumo riziką, remtis jų pačių pateiktais dokumentais ar pažymomis.

„Ji (pataisa – 15min) eli­mi­nuo­ja per­tek­li­nius rei­ka­la­vi­mus. Iš es­mės rei­ka­la­vi­mas tik­rin­ti duo­me­nis iš­lie­ka įsta­ty­me, ta­čiau yra ga­li­my­bė pa­si­rink­ti: ar­ba yra tik­ri­na­mi duo­me­nys per vi­sas esa­mas sis­te­mas, ar­ba yra re­mia­ma­si žmo­gaus pa­teik­to­mis pa­žy­momis ir duo­me­ni­mis. Da­bar įsta­ty­me yra rei­ka­lau­ja­ma ir žmo­gui pa­teik­ti vi­sas rei­kia­mas pa­žy­mas, ir dar kar­tu pa­tik­rin­ti per vi­sas vei­kian­čias sis­te­mas. Tie­siog bū­tų svei­kes­nio pro­to spren­di­mas“, – Seimo kolegoms 2015 m. spalį kalbėjo dabar jau buvęs parlamentaras Eligijus Masiulis.

Jis, kaip ir visi kiti posėdyje tuo metu dalyvavę liberalai, balsavo už šią pataisą. Tiesa, Seimas jai nepritarė. Liberalų sąjūdis ją Seimui teikė du kartus ir abu kartus ji buvo atmesta. E.Masiulis LRT laidoje „Dėmesio centre“ tikino, kad pataisos autorius Šarūnas Gustainis pataisas Seimui teikė su niekuo jų nederinęs, o „iš esmės analogiškos, buvo jau registruotos ir kitų Seimo narių.”

Vartojimo kredito įstatymas, sugriežtinantis greitųjų kreditų išdavimo tvarką, be liberalų pataisų buvo priimtas lapkritį, o įsigaliojo vasarį. „Greitukus“ dalinančioms finansų institucijoms tai smogė iš peties – per pusmetį išduotų kreditų skaičius sumažėjo 70 proc., suma susitraukė 53 proc., nors norinčiųjų pasiskolinti eilė nesutrumpėjo.

Kyšį „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis E.Masiuliui galimai davė praėjus pusmečiui po Vartojimo kredito įstatymo priėmimo. Be to, prokurorai iki šiol viešai nepaaiškino, kaip R.Kurlianskis ar „MG Baltic“ yra susiję su greitaisiais kreditais, mat jokių akivaizdžių koncerno vadovų sąsajų su „greitukų“ rinka nėra.

R.Šimašius siūlė palengvinti skolinimąsi algą „vokeliuose“ gaunantiems asmenims

Š.Gustainis nebuvo vienintelis liberalas, Seime aktyviai pasisakęs už mažesnius greitųjų kreditų rinkos apribojimus. Remigijus Šimašius, dar būdamas parlamentaru, pernai kovo 31 dieną parašė prašymą Lietuvos banko valdybai.

Jame taip pat buvo kalbama apie vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą. R.Šimašius prašė palengvinti paskolos išdavimo sąlygas, motyvuodamas tuo, kad galiojantys nuostatai nedera su pasikeitusia ekonomine situacija, pažeidžia žmogaus teises bei laisves.

R.Šimašius taip pat nerimavo, kad greitojo kredito negalės gauti atlyginimą vokeliuose gaunantys darbuotojai.

„Tuo atveju, jeigu toks darbuotojas susidurtų su laikinais finansiniais sunkumais (pavyzdžiui, atsirastų skubių neplanuotų išlaidų, tokių kaip vaistinių preparatų pirkimas, antstolio išieškomos paskirtos baudos mokėjimas), tokiam darbuotojui būtų atsisakyta išduoti trumpalaikį vartojimo kreditą“, – laiške Lietuvos bankui rašė R.Šimašius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Todėl jis siūlė atsižvelgti ne tik į „Sodros“ duomenis apie žmogaus pajamas, bet ir įvertinti „realią faktinę jo mokumo situaciją“.

Anksčiau greitųjų kreditų bendroves Lietuvos bankas neretai bausdavo būtent už tai, kad jos nepatikrindavo savo klientų mokumo. Didžiausia iki šiol išduota bauda – 30 tūkst. Eur – vienai bendrovei buvo skirta už tai, kad dalijo „greitukus“ bedarbiams ir pajamų neturintiems asmenims.

Greitųjų kreditų aukso amžius baigėsi

„Greitųjų kreditų mažėja. Mažėja ir vienetais, ir naujai sudaromų paskolų apimtys mažėja. Sumažėjimas sumomis yra daugiau nei 50 proc., o sutarčių skaičiumi – beveik 70 proc. Pasikeitimai yra dideli“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, sparčiausiai traukėsi smulkieji kreditai, nes jie yra brangesni nei didesni kreditai.

„Didesnių apimtys mažėjo mažiau nei mažesnių“, – sakė V.Vasiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad paraiškų kreditams nemažėjo: „Noras skolintis neblėsta. Žmonės nori brangiai pasiskolinti. Tai nėra gerai, finansiniam švietimui dar yra plotmės pasireikšti. Bet akivaizdžiai matome, kad greitųjų kreditų bendrovės elgiasi atsakingai. Patenkintų paraiškų dalis nuosekliai mažėja. Ta tendencija džiugina, nors norinčiųjų pasiskolinti ir nemažėja.“