Antradienį Seimas balsuos visai Lietuvai itin svarbiais klausimais – ketinama sudėlioti paskutinius taškus ant 2012 metų nacionalinio biudžeto projekto.
Ir 2012 metais taupysime. Ministrai sutarė savo valdomų ministerijų išlaidas kitąmet karpyti 4 proc., ketinama įvesti nekilnojamojo turto mokestį, 0,5 proc. sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus.
Transporto priemonės apmokestintos kol kas nebus, valdančiosios frakcijos nutarė šį klausimą svarstyti pavasario sesijoje. Apie tai kalbėjomės su ministru.
Prezidentė sakė, kad valdančiosios partijos, svarstant kitų metų biudžeto projektą, priešinosi prabangos mokesčiams siekdamos pasireklamuoti. Ką į tai galėtumėte atsakyti?
Na, aš manau, kad svarbu, jog partijos rado sutarimą artėjant metų pabaigai, o tai, kad Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai išsakė kategoriškas neigiamas nuostatas dėl galimai naujų mokesčių įvedimo ar esamų padidinimo, tai yra principinė ideologinė liberalų pozicija, ir sunkiai ją pavadinčiau reklamine. Priešingai – neva tai prabangos mokesčių įvedimas labiau kvepia viešaisiais ryšiais.
Kaip manote, ar valdančiųjų frakcijų pasirašytas susitarimas dėl taupymo kitąmet iš tiesų bus vykdomas? Kokios galėtų būti kliūtys?
Manau, kad būtent rytojaus diena, antradienis, kai Seime bus balsuojama dėl įvairių susitarimo punktų, parodys, ar laikomasi susitarimo. Tačiau patį susitarimą mes vertiname kaip kompromisą sukandus dantis. Vis tiek manome, kad pavyko sustabdyti iniciatyvas dėl daugelio naujų mokesčių įvedimo. T. y. transporto mokestį, palūkanų apmokestinimą, jau dabar aišku, kad pritarimo Seime tam nebus. Jau nebekalbu apie progresinius mokesčius, kurie mums nepriimtini.
Apgailestaujame, kad pusę proc. iš pensinių fondų reikės atimti. Manau, kad šią savaitę susitarimas turėtų būti realizuotas.
Iš prabangos mokesčių tikrai nedideli pinigai ateis, nekilnojamojo turto mokestis atneštų 14 mln. Lt, o automobilių mokestis iš viso neaišku kiek duos. Tai skirta ne realioms sumoms gauti, o labiau parodomojo pobūdžio siūlymai.
Ar svarstėte galimybę išeiti iš valdančiosios koalicijos?
Mes suprantame, kad likus mažai laiko iki rinkimų ir įvertinus, kokia įtempta situacija finansinėse rinkose, griauti koaliciją būtų reikalingos stiprios priežastys. Šiuo atveju jeigu nebūtume susitarę ir visi tie mokesčiai būtų priimti, aš liberalų neįsivaizduočiau tokioje koalicijoje, nes būtų pažeisti pagrindiniai liberalų principai.
Su kuriomis partijomis Jūs norėtumėte kurti koaliciją po 2012 m. Seimo rinkimų? Su kuriomis partijomis Jūs niekada nedirbtumėte koalicijoje?
Mums artimiausios jėgos yra tos, kurios turi nemažai liberalių nuostatų: liberalcentristai, iš dalies – Darbo partija. Neatmetu galimybės bendradarbiauti su A.Zuoko partija, tiesa, reikia pamatyti jų programą. Ši kadencija parodė, kad galime rasti sąlyčio taškų ir su konservatoriais. Šios jėgos mums artimiausios. Su kuo mes sunkiausiai matytume bendradarbiavimą? Su socialdemokratais ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
Ar Jūs iš principo pritartumėte mokesčių reformai, kurios esmė: pajamų apmokestinimo mažinimas, turto apmokestinimo didinimas?
Tai būtų racionalu, kai kalbame apie pajamų apmokestinimo mažinimą. Tada žmonės patys spręstų, kur pinigus naudoti. Būtų logiška, kad įsigijus turtą žmonės mokėtų mokesčius nuo to turto. Mes esame pasirengę tai svarstyti, bet fundamentaliai į tai žiūrint, negalima likus kelioms savaitėms iki kitų metų pertvarkyti mokesčius. Jie negali būti skirti tik tam, kad kamšytų biudžeto skyles.
Kodėl nepritariate prabangos mokesčiams?
Visiškai buvo pasiklysta įvardijant, kas yra prabanga. Praleista kai kas, kas yra prabanga. Indėlių apmokestinimas nuo 200 palūkanų nieko bendro su prabanga neturi. Aš apskritai vengčiau vartoti tokį žodį, nes tai yra visuomenės priešinimas. Mokesčiai neturi tapti politinės propagandos įrankiu.
Ar tikrai sutarta dėl 1,5 proc. pervedimų į privačius pensijų fondus kitąmet?
Mūsų sutarimas yra tvirtas. Tai laikome tam tikru iškovojimu, nes pirminiame variante buvo siūloma apskritai panaikinti pervedimus į privačius fondus, tai būtų reiškę pensijų reformos žlugimą.
2013 metais pusę nugnybto procento įsipareigojame grąžinti. Mes manome, kad nereikia liesti šių lėšų, nes taip pažeidžiami dirbančiųjų interesai. Tačiau bendrame kontekste manome, kad tai yra minimalus įsikišimas, nesugriaunantis sistemos.
Ką manote apie progresinius mokesčius?
Progresiniai mokesčiai įmanomi tik ten, kur yra susiformavęs platus vidutinis visuomenės sluoksnis. Lietuvoje mes gausios vidutinės klasės neturime. Jeigu žmogus gerai mokėsi, aukojo laiką ir pinigus, kad baigtų universitetą, ir po tų pastangų gavo gerai mokamą darbą, kodėl valstybė jį turi bausti nustatydama didesnius mokesčius? Tai varžo žmonių iniciatyvą, bando sulyginti žmones, tačiau gyvenime kiekvienas turi galimybes, tačiau skirtingai jomis pasinaudoja.
Ką darys Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos, kurios prarado dideles sumas dėl „Snoro“ bankroto?
Tokių įmonių buvo. Tai nebuvo lemtingi praradimai, kai kalbame apie „Lietuvos geležinkelius“ ar Klaipėdos jūrų uostą. Esame tapę kreditoriais ir seksime bankroto procedūrą, sieksime atgauti tas lėšas. Įmonės veikia, niekas nesutriko.
Ką reikš kitų metų taupus biudžetas Susisiekimo ministerijai pavaldžioms institucijoms? Ko bus atsisakyta?
Mes mažinamės ne tik keturiais procentais, mes dar sumažinome Kelių fondą 30 mln. Lt, be to, mes dar turėsime papildomai per transporto įmones įnešti keliasdešimnt milijonų dividendų. Matyt, bus atsisakoma smulkesnių investicijų, ne tokių aktualių. Bandysime kompensuoti praradimus pilnai panaudojant ES fondus. Aišku, tas sumažinimas reikš, kad Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos privalės dirbti ieškodamos vidinių resursų taupymui. Kaip tai konkrečiai pasireikš, šiandien pasakyti sunku.
Buvau šalininkas, kad mažėjant viešosioms išlaidoms geriau mažinti darbuotojų skaičių, bet ne atlyginimus. Kad gali sumažėti darbuotojų skaičius, neatmetu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju žiūrėsime.
Kodėl pastaruoju metu Susisiekimo ministerijai pavaldžių institucijų – Lietuvos pašto, oro uosto – reklamos pasirodo be užsakymų numerių?
Oi, čia reikėtų klausti ir tų įmonių, ir tų žiniasklaidos priemonių, nes jos yra atsakingos, jos turi skelbti numerius. Negaliu daugiau nieko pasakyti, reikia konkrečiai domėtis.
Ar negalvojate, kad papildomai apie 20–30 mln. litų į biudžetą galima būtų surinkti, jei padidintume mokesčius už medžioklę? Juk dabar licencija briedžiui ar elniui sumedžioti tekainuoja 1 Lt.
Nesu medžioklės specialistas, nesu medžiotojas. Tačiau tokius pasiūlymus reikia svarstyti. Iš medžioklės, kaip iš tam tikro verslo, Lietuva turi tam tikrą naudą, todėl mokesčiai negali būti didesni nei kaimyninėse šalyse. Todėl reikia stengtis, kad Lietuva liktų konkurencinga.
Ar normalu, kad susirgus mokesčiai mokami nuo 10 tūkst. Lt atlyginimo, o ligos pašalpa turi lubas – 5 tūkst. Lt. Išeina, kad permoku. Kur nusėda tie mano sumokėti mokesčiai? Kokia garantija, kad išėjusi į pensiją gausiu didesnę išmoką nei tas, kuris uždirbo 3 tūkst. Lt?
Permoka nueina, matyt, kokioms kitoms „Sodros“ reikmėms finansuoti. Lubos egzistuoja ir motinystės išmokų atveju. Jeigu žmogus turi dideles pajamas, išėjus motinystės atostogų, lubos bus, negausi pilno atlyginimo. Lubos yra tam, kad „Sodra“ turi daugiau įsipareigojimų nei pajamų, o tokia situacija ilgai tęstis negali.
Ką manote apie Vilniaus norus gauti daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir padidinti miesto skolinimosi limitą?
Tai yra lazda su dviem galais. Aš visada buvau už tai, kad didesnės savivaldybės turėtų galimybes labiau vystytis, nemanau, kad reikia atimti didesnes lėšas. Tačiau turime depresuojančių savivaldybių, kurios neturi pakankamai lėšų. Ateityje savivaldybės turėtų gauti daugiau savarankiškumo, kad jos galėtų pritraukti pas save verslą. Tos savivaldybės, kurios norės patrauklesnės investicinės aplinkos, galėtų mažinti mokesčius.
Ar vis dar taip pat manote, kad žmonės, dirbantys valstybiniame sektoriuje ir gaunantys 5 000 Lt, yra vagys arba bepročiai? Jei žinote konkrečius vagystės ar nusikalstamos veikos atvejus, ar kreipėtės į policiją ar STT?
Šiuo atveju tai žvirbliu išskrido ir jaučiu grįžo. Noriu padėkoti, kad žmonės prisimena citatą. Aš ir tada, ir dabar kalbėjau apie didžiųjų įmonių vadovus, o ne apie visus valstybiniame sektoriuje dirbančius žmones. Norint turėti pelningą didžiulę įmonę, kuri neštų naudą, reikia kompetentingo vadovo. Už 5 tūkst. Lt tokio neįmanoma surasti. Norint reikalauti gerų darbo rezultatų, jiems reikia tinkamai mokėti. O vadovo alga turi būti susieta su veiklos rodikliais.
Kaip su tokia nepastovia mokesčių politika galvojate prisitraukti investicijų? Kuo investicinės sąlygos Lietuvoje geresnės nei, pavyzdžiui, Lenkijoje?
Su tokia nepastovia politika neįmanoma pritraukti. Šiandieninė situacija yra neįprasta tuo atžvilgiu, kad susiduriame su labai besikeičiančia tarptautine aplinka ir naujomis žiniomis iš finansų rinkų. Nuo mūsų, kaip šalies, tai nepriklauso. Labai svarbu, kad valdžia sugeba parengti realistinį biudžetą, kad jis nebus nerealus. Artėjant rinkimams, valdžios pradėdavo gyventi ne pagal kišenę. Pastaroji valdžia rizikuoja būti nepopuliari, tačiau gyvena pagal kišenę. Mokesčių kaitaliojimo neturi būti. Mes nesame padarę namų darbų – reikia įstatymų, kurie supaprastintų darbo santykius. Jeigu koalicija įvykdytų tai, pagerintų investicinę aplinką.
Kurios ministerijos darbą vertinate silpniausiai, ir ką reikia daryti, kad situacija keistųsi?
Sudėtingas klausimas. Į jį atsakysiu kitą dieną, kai nebebūsiu ministru. Viskas labai skirtinga: kai kurios ministerijos yra padariusios daug gerų sprendimų, o kai kurios – plūduriuoja pasroviui. Aš plūduriuojančias įvardinsiu, kai nebebūsiu ministras.
Kalbant apie Susisiekimo ministeriją, mes dirbame pagal užsibrėžtus tikslus. Likus paskutiniams metams didžiausią dėmesį skirsime verslo administracinės naštos mažinimo ir kontroliuojančių institucijų veiklos peržiūrai, atsisakant nereikšmingų funkcijų. Reikia baigti kelių remonto priežiūros pertvarką, ji turi būti kur kas efektyvesnė, ir taip galima būtų sutaupyti 10 proc. lėšų, išleidžiamų kelių rekonstrukcijai.
Kodėl mikroautobusų vairuotojams leidžiama vogti – juk iš viso autobusiuko bilietus dažniausiai turi vos vienas kitas keleivis?
Sunku man kažką pasakyti, vis gi miesto autobusų, mikroautobusų priežiūra yra savivaldybės kompetencijoje, mes kaip ministerija čia neturime tiesioginių instrumentų spręsti šias problemas. Reikia žiūrėti į konkretų atvejį, kodėl tik keli keleiviai turi tuos bilietus, o kiti neturi. Reikia įmonės lygiu spręsti bėda, kad visi tuos bilietus turėtų.
Ką manote apie siūlymus žiniasklaidai sumažinti PVM?
Žiniasklaidą ir spaudą išskirčiau iš kitų verslo rūšių, tai ne statybos. Norint išlaikyti objektyvią žiniasklaidą, PVM galėtų būti mažesnis. Tačiau ši koalicija vadovaujasi nuostata, kad išimčių neturėtų būti, nes vienos išimtys paskatins kitas išimtis. Kai normalizuosis finansų rinkos, manau, žiniasklaidai turi būti mažesnis PVM.
