„Mes sveikinam Energetikos ministerijos iniciatyvą pagaliau teikti įstatymo projektą į Seimą. (...) Natūralu, kas pastebėjimų ar pasiūlymų yra, dėl jų yra diskutuojama. Mums iki galo neaišku, kodėl krantinės nėra įtrauktos į SGD terminalo infrastruktūros apibrėžimą, taip pat manome, kad tam veikiančiame terminale turėtų galioti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galiojančios tvarkos taisyklės (...). Tokių įvairių ūkinių pastabų buvo išsakyta ne viena. Liberalų sąjūdis įsitikinęs, kad norint užsitikrinti Lietuvos vartotojams pirkti galimai pigesnių dujų tiekimą, galimybė atsivežti dujų jūros keliu yra būtina. Jei šios alternatyvos nebus, monopolistas ir toliau diktuos savo sąlygas“, - žurnalistams pirmadienį sakė E.Masiulis.
E.Masiulio teigimu, neaišku, kaip į SGD terminalo pastatymą reaguos Lietuvą dujomis aprūpinanti Rusijos milžinė „Gazprom“.
„Jeigu, pastačius SGD terminalą, „Gazprom“ atpigins savo dujas iki tiek, kiek jos kainuoja iš SGD, tai reiškia, kad jau pats pastatymas SGD terminalo užtikrina pigesnes dujų kainas vartotojams. Jei „Gazprom“ dujas pardavinės pigiau, akivaizdu, kad, norint šitą įmonę palaikyti, reikia tam tikrą dujų dalį įsigyti būtent per terminalą“, - kalbėjo ministras. Todėl įstatyme esą būtina užtikrinti, kad dalį reikalingų dujų Lietuva pirktų iš SGD terminalo, nors tai ir nėra žaidimas pagal liberalios rinkos taisykles.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, baimintasi, kad įsipareigojimas po 25 proc. dujų pirkti iš SGD ir „Gazprom“ bus našta vartotojams, todėl įstatyme bus įrašyta nuostata, kad Lietuva neprivalės iš šių tiekėjų pirkti dujų, jei jų kaina bus aukštesnė nei nustatyta Vyriausybės.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę sakė, kad akcijų galėtų būti pasiūlyta rinkos dalyviams, kurie dirba suskystintų gamtinių dujų versle, pavyzdžiui, Norvegijos kompanijai „Hoegh", kuri nuomos laivą, arba JAV „Cheniere", su kuria pasirašytas ketinimų protokolas dėl dujų tiekimo.
JAV energetikos bendrovės „Cheniere“ tarptautinio tiekimo ir marketingo padalinio prezidentas Jeanas Abiteboulis praėjusių metų gegužę BNS sakė, kad įmonė svarstytų galimybę investuoti į SGD terminalą ir tapti mažąja akcininke.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti visas būtinas sąlygas, kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 metų gruodžio.
Numatoma, kad iš SGD terminalo turės būti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Toks privalomas reikalavimas būtų taikomas tik gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčioms įmonėms - „Lietuvos dujoms", „Dujotekanai“, „Achemai", „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Lietuvos energijai“. Šios įmonės turėtų pasirašyti sutartis su SGD terminalo operatoriumi.
Energetikos ministerija neatmeta, kad dabar vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas "Gazprom" ateityje, Lietuvai pastačius SGD terminalą, parduos jas pigiau nei šalis importuos dujas jūra. Be to, neatmetama, kad dujų, tiekiamų per terminalą, kainą ateityje gali nustatyti Vyriausybė.
„Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje. Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.
Vyriausybėje pirmadienį svarstyta ir Nacionalinė energetikos strategija, kuri kartu į Seimą turėtų keliauti kartu su svarbiausiais energetiniais projektais - SGD terminalo ir Visagino atominės elektrinės projektu.
