Praėjusiais metais lietuvių investicijos kaimyniniame Kaliningrade susitraukė 20 procentų, palyginti su 2014 metais. Apie tai informavo Lietuvos konsulato pirmoji sekretorė Kaliningrade Alina Budrauskaitė, kurią cituoja naujienų portalas kaliningrad.ru.
„Iki 2014 metų Lietuvos eksportas į Kaliningradą augo kasmet, kartu didėjo ir investicijos, ir mes turėjome nemažai bendrovių su lietuvišku kapitalu. Tačiau sankcijų įvedimas ir embargas paveikė ekonominį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių, o prekyba susitraukė“, – sakė A.Budrauskaitė konferencijos, kuri buvo surengta Kaliningrade, metu.
Sankcijų įvedimas ir embargas paveikė ekonominį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių, o prekyba susitraukė.
Pavyzdžiui, dar praėjusių metų kovą Panevėžio statybos trestas paskelbė paliekantis Kaliningradą ir ieškantis pirkėjų sklypams. Panevėžiečiai buvo gerai įsitvirtinę srityje, statė daugiabučius namus bei verslo centrus.
Be to, A.Budrauskaitė pažymėjo, kad muitinės taisyklių pasikeitimai, susiję su ypatinga Kaliningrado srities situacija, „šiek tiek paveikė“ situaciją. Kaliningrade veikė mokesčių lengvatos.
„Pradėjo veikti kompensacijų mechanizmas. Mes kol kas nelabai suprantame, kaip jis veikia. Girdėjome, kad tik trečdalis bendrovių kreipėsi dėl kompensacijų“, – sakė diplomatė.
Lietuvos verslininkams vis dar trūksta informacijos apie tai, kas ketinama padaryti su Kaliningrado ypatingąja zona. Sritis veikė kaip laisvoji ekonominė zona, todėl verslininkai naudodavo įvairiomis lengvatomis.
„Kiekvienam investuotojui svarbu stabilumas. Dabartiniu metu Kaliningradas, mūsų manymu, yra pereinamajame laikotarpyje“, – sakė A.Budrauskaitė.
Nuo 2016 metų balandžio 1 dienos Kaliningrade dirbantiems verslininkams yra atšauktos čia galiojusios Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) lengvatos. Tačiau Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė apie kompensacijas verslui, kurios galėtų sumažinti praradimus.
Kaliningrade veikia apie 100 lietuviško kapitalo įmonių.