Trečiadienį Vyriausybė svarstė Grįžimo įstatymo projektą, kurį pasiūlė konservatorius. Parlamentaras įsitikinęs, kad emigravusius piliečius reikia bandyti parvilioti ne tik lozungais, bet ir finansiniu jauku, pavyzdžiui, apmokėti iš biudžeto jų grįžimo išlaidas, taip pat finansuoti jų įsikūrimą, aprūpinimą būstu, persikvalifikavimą.
Trečiadienį Vyriausybė ketina pritarti tikslui skatinti grįžtamąją migraciją, tačiau finansinei paramai nebus pritarta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsitikinusi, kad finansinė parama sugrįžtantiems praktiškai nebeveiktų.
„Projekto nuostatų deklaratyvumas neužtikrintų jų efektyvumo ir veiksmingumo praktikoje“, – sakoma ministerijos parengtame dokumente.
Vyriausybė mano, kad valstybė sugrįžtančius emigrantus gali remti pagal jau esamus instrumentus – išmokas vaikams, pašalpas nepasiturintiems ir pan.
Be to, Vyriausybė mano, kad pagalba sugrįžtantiems emigrantams gali būti tokia pati, kuria naudojasi Lietuvos gyventojai.
Tad Vyriausybė nusprendė pritarti pateikto įstatymo projekto tikslui skatinti grįžtamąją migraciją ir sudaryti sąlygas sugrįžusių asmenų integracijai, tačiau nepritarti projektui finansuoti jų grįžimą.
Jau rašyta, kad rugsėjo mėnesį Seimo Migracijos komisijos narys K.Masiulis įregistravo Grįžimo įstatymo projektą, kuriame aptariama valstybinė grįžimo politika, grįžtančiųjų į Lietuvą teisės ir jų apsauga.
„Lietuvos valstybė susiduria su didele lietuvių emigracija, o tai yra viena iš svarbiausių strateginių problemų šalyje. Dabartinė vyriausybė, kaip ir buvusios vyriausybės, šiai problemai neskiria reikiamo dėmesio ir išteklių. Šis įstatymas paskatins vyriausybę veikti. Izraelis, sėkmingai skatinantis žydų imigraciją, savo politiką grindžia 1950 m. priimtu Grįžimo įstatymu. Tai tinkamas pavyzdys Lietuvai“, – sako teisės akto rengimą inicijavęs parlamentaras.
Pagal įstatymą, šalyje turėtų atsirasti kompetentinga institucija, kuri skatintų lietuvių kilmės asmenų ir su Lietuva istoriškai susijusių asmenų grįžimą į Lietuvą.
