Per visus 2017-uosius į Lietuvą emigrantai ir užsieniečiai atsiuntė 1,1 milijardą eurų, tai beveik po 400 eurų kiekvienam gyventojui, rodo Lietuvos banko duomenys. Perlaidos beveik nesikeičia trejus metus iš eilės – pernai atsiųstų lėšų suma tik 1,6 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau keičiasi kryptys, iš kur pinigai į Lietuvą siunčiami.
Didžiausia pervedimų suma 2017 m. gauta iš JAV – apie penktadalį visų per šį laikotarpį gautų pervedimų. Iš JAV į Lietuvą didžiausios vertės pervedimai, palyginti su kitomis valstybėmis, gaunami nuo 2016 m. IV-ojo ketv. Iki tol užtikrintai dominavo Didžiojoje Britanijoje uždirbti pinigai.
Pernai pusė visų pervedimų sumos į Lietuvą atsiųsta iš Europos Sąjungos kartu su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu.
2017 m. antroje pusėje Rusija tapo antra daugiausiai į Lietuvą pervedančių valstybių rikiuotėje, pranešė Lietuvos bankas.
O tą labiausiai lėmė kritęs Didžiosios Britanijos svaro kursas.
„Dėl „Brexit“ pervedimai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą reikšmingai sumažėjo. 2017 m. pervedimų suma buvo 18 proc. menkesnė nei 2016 m. ir netgi 28 proc. mažesnė nei 2015 m.
Pagrindinė mažėjimo priežastis – Jungtinės Karalystės svaro nuvertėjimas, o tai atsitiko būtent dėl šalies sprendimo pasitraukti iš ES“, – teigia Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas.
Svaro kursas euro atžvilgiu pernai buvo 7 proc. mažesnis nei 2016 m. ir 17 proc. mažesnis nei 2015 m. J.Markauskas pastebi, kad ir pačioje Didžiojoje Britanijoje kainos augo 2,7 proc. – tai sparčiau, nei ten augo atlyginimai (2,3 proc.), dėl to emigrantai galėjo sutaupyti mažiau.
N.Mačiulis: remti reikia vis mažiau
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad emigrantams Lietuvoje likusius gyventojus remti reikia vis mažiau.
„Perlaidos buvo reikšmingai sumažėjusios nuo 2014 m. pasiekto piko ir tam yra kelios priežastys. Emigrantų ir užsienyje gyvenančių lietuvių skaičius kiekvienais metais vis didėja, poreikis paremti likusius Lietuvoje mažesnis. Tas poreikis gana didelis buvo 2010 m., kai nedarbo lygis po krizės išaugo. Kita priežastis – prieš euro įvedimą emigrantai gana aktyviai investavo į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, ši tendencija dabar šiek tiek atslūgusi“, – vertina N.Mačiulis.
Jis skaičiuoja, kad emigrantų perlaidos vis dar sudaro apie 3 proc. BVP arba apie 5 proc. vartojimo išlaidų.
„Reikia pripažinti, kad tai nemaža paskata Lietuvos vartotojams, ypač tiems, kurie gyvena ne didmiesčiuose, o miesteliuose, kur aukštesnis nedarbo lygis, žemesnis darbo užmokestis. Bet dabar tai tikrai nėra pagrindinis ekonomikos augimo variklis ir nebus ateityje“, – sako N.Mačiulis.
Į Lietuvą plūsta pinigai iš eksporto
N.Mačiulis pastebi, kad pinigai į Lietuvą plūsta ne tik per emigrantų perlaidas – jie į šalį patenka ir dėl augančio paslaugų bei prekių eksporto. Dėl to einamosios sąskaitos perteklius pernai IV ketv. siekė kone 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Pernai visų metų einamoji sąskaita buvo teigiama, jei ne rekordinė, tai arti rekordo. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomika išlieka konkurencinga. Prisiminkime, 2007–2008 m. einamosios sąskaitos deficitas ir užsienio prekybos deficitas siekė apie 15 proc. BVP. Tai reiškia, kad tuo metu Lietuva importavo daug daugiau vartojimo, investicinių, energetinių prekių ir atotrūkis tarp noro importuoti ir galimybių eksportuoti tokį patį kiekį produkcijos buvo labai didelis“, – sako N.Mačiulis.
Prieškrizinį laikotarpį jis vadina „neracionaliu klestėjimu“, kurį lydėjo NT kainų burbulas, vartojimo burbulas, o importo neatsvėrė eksportas.
„Dabar tokios situacijos nėra, tai rodo, kad Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi, išlieka konkurencinga, ir mūsų prekybos srautai su užsieniu išlieka labai subalansuoti. Tai yra iš tiesų tokia džiuginanti statistika, kad net ir gana sparčiai augant ekonomikai ir sparčiai augant darbo užmokesčiams įmonės sugeba išsaugoti konkurencingumą ir eksportą auginti daugiau, nei didėja importas“, – sako N.Mačiulis.
Tik užsienio investuotojai nebelinkę čia atverti piniginių – tiesioginių užsienių investicijų srautą ekonomistas pavadino „kukliu“, mat jis siekia apie 1–1,5 proc. BVP.
„Mes nebesame taip priklausomi nuo naujų investicijų srauto. Visi nauji užsienio investicijų projektai nėra labai intensyvūs kapitalui, tai nėra milijardinės lėšos, kurios pasiekia Lietuvą“, – sako N.Mačiulis.
Jis pastebi, kad Lietuvos kišenes vis labiau papildo IT ir telekomunikacijų sektoriuje įsikūrę paslaugų centrai.
„Paslaugų eksportas augo daugiau nei 20 proc. ir prie to labai prisidėjo ne tik transporto paslaugų eksportas bet ir aukštos pridėtinės vertės paslaugos – IT, telekomunikacijos, kitų verslo paslaugų eksportas. Visi tie paslaugų centrai, kurie steigiasi daugiausia Vilniuje ir Kaune, iš tiesų pradeda smarkiai prisidėti prie Lietuvos eksporto augimo ir tai yra teigiama, tai tam tikras šalies ekonomikos diversifikavimas“, – sako N.Mačiulis ir pažymi, kad šalis nebėra tiek priklausoma nuo pramonės eksporto.
