Kaip trečiadienį pristatydama Lietuvos namų ūkių finansinę panoramą sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, privačių asmenų iš užsienio pervedamos lėšos Lietuvoje likusiems artimiesiems šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, išaugo daugiau nei 56 procentais.
„Registruotų emigrantų skaičius didėja kiekvieną ketvirtį. Todėl natūralu, kad didėja ir įplaukos iš užsienio. Jos Lietuvos gyventojams yra labai svarbios, kai kuriems gal net lemtingos“, – sakė O.Bložienė.
Anot jos, trijų šių metų ketvirčių duomenimis, perlaidos iš užsienio sudarė daugiau nei 5 proc. visų namų ūkių vartojamųjų išlaidų. Palyginti su 2009 metais, ši dalis išaugo ir buvo didžiausia nuo 2006 metų (kai pradėti rinkti duomenys), o tai rodo augančią emigrantų siunčiamų pinigų svarbą tiek namų ūkių finansams, tiek visai šalies ekonomikai.
O.Bložienės teigimu, pinigų pervedimų skaičius iš užsienio greičiausiai augs ir toliau. Didės ir čia likusiems artimiesiems siunčiamos pinigų sumos. „Emigruojančių skaičius nemažėja, o pajamos užsienyje pradeda didėti sparčiau nei Lietuvoje“, – kalbėjo ji. Didėjančias užsienyje dirbančių lietuvių pajamas, ekspertės teigimu, rodo didėjanti vidutinė pervedama suma ir didėjantis operacijų skaičius.
Populiariausios emigracijos kryptys ir toliau yra Didžioji Britanija, Norvegija, Airija, Vokietija, Ispanija, Švedija. Tiesa, Airijai pasibeldus į Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos finansinių institucijų duris ir paprašius paramos, ten dirbančių emigrantų likimas yra neaiškus. „Airija kelia didžiausią klausimą. Daliai emigrantų greičiausiai teks rinktis kitas šalis arba kraustytis namo“, – sakė O.Bložienė.
