Tuo tarpu Lietuvoje balandžio mėnesį, kurios pramonės produkcijа pakilo 5 proc. ir pagal šį rodiklį nusileido tik Rumunijai, šiemet numatomas 3,5 proc. BVP augimas.
Аrtimiausio laikotarpio euro zonos ekonomikos perspektyvas ne taip optimistiškai vertinti skatina pastebimas atšalimas kylančiose rinkose, ypač Kinijoje ir Brazilijoje. Lėto euro zonos ekonomikos atsigavimo „Ernst & Young“ analitikai tikisi tik kitąmet, kai BVP turėtų ūgtelėti 0,9 proc. Pasak prognozės autorių, kiek spartesnio augimo turėtume sulaukti 2015 – 2017 m., kada euro zonos šalių ūkis turėtų didėti po apytiksliai 1,5 proc. kasmet. Tuo tarpu Lietuvos ekonomika turėtų plėstis sparčiau ir kitais metais didėti 5 proc., o 2015 m. – 6 proc.
„Ernst & Young“ prognozėje konstatuojama, kad didele euro zonos problema lieka nedarbas – kai kuriose ES valstybėse, pirmiausiai Graikijoje ir Ispanijoje, jis ūgtelėjo gerokai daugiau nei prognozuota. Ateinančių metų pradžioje Europa turėtų pasiekti „dugną“, kai be darbo bus 20,5 mln. arba 12,7 proc. darbingo amžiaus žmonių euro zonoje. Kita aktuali sritis, analitikų nuomone, yra tai, kad euro zonoje turėtų būti aktyviau skatinamos bankų reformos, kurios pigintų paskolas smulkiajam ir vidutiniajam verslui.
„Vis dėlto, panašu kad mažai ką galima padaryti euro zonos ūkio augimui paskatinti, kas duotų apčiuopiamą rezultatą artimiausiu metu. Struktūrinės reformos, vykdomos euro zonos periferijoje, teigiamą poveikį BVP padarys tik po kurio laiko. Kita vertus, pastebimi poslinkiai Europos politinėje retorikoje ir siekiai nuo fiskalinio griežtumo pereiti prie patikimumo. Nors suvaržymai išliks, švelnesnė politika reikštų, kad gali būti atsisakyta priemonių, kurios kliudytų ūkio plėtrai“, teigė Marie Diron, „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozių vyriausioji ekonomistė.
Lyginant su euro zona, Lietuvos perspektyvos labiau optimistiškos: Lietuva toliau išlieka patraukli eksportuojamų paslaugų bei prekių gamybai. Prognozuojama, kad išaugęs investicijų srautas skatins spartesnį augimą bei padės sumažinti šalies fiskalinį deficitą.
„Lietuvos ekonomiką teigiamai veikia tiek darbo kaštų lygio patrauklumas (2012 m. vienos valandos darbo kaštai buvo treti pagal patrauklumą ES), o Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai sudarys geresnes galimybes užtikrinti regioninę paramą priemonėms, kurios padėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių“, sakė Jonas Akelis, „Ernst & Young“ vadovaujantis partneris Baltijos šalyse.
Tačiau, pasak jo, kai kurie veiksniai gali pristabdyti šalies ūkio plėtrą. Lėtėjantis Rusijos ūkio augimas gali neigiamai atsiliepti investicijoms bei eksportui šia kryptimi. Sprendimas įsivesti eurą ne anksčiau kaip 2015 m. taip pat kelia iššūkių. Estijai prisijungus prie euro zonos, o Latvijai ketinant tapti jos nare kitąmet, Lietuvai gali būti sunkiau pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Tai rodo ir 2013 m. „Ernst & Young“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas: lyginant su 2011 m. Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektų pernai sumažėjo 7 proc., nors mūsų šalis pagal šį rodiklį vis dar lenkia Latviją ir Estiją. Kita vertus, neskubėdama įsivesti euro Lietuva gali laimėti daugiau laiko visuomenės pasitikėjimui vieninga Europos valiuta atkurti bei pavėlinti gan įprastą infliacijos padidėjimą iš karto po euro įsivedimo.
