Patikslinti įverčiai paskelbti per 30-ąjį banko metinį susitikimą, kuris dėl koronaviruso pandemijos vyksta vaizdo ryšio priemonėmis.
ERPB prognozuoja, kad 38-ių besivystančios rinkos ekonomikos šalių, į kurias bankas investuoja, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet vidutiniškai padidės 4,2 proc., palyginti su anksčiau prognozuotu 3,6 proc. įverčiu.
Bankas buvo įkurtas 1991 metais siekiant padėti buvusioms sovietinio bloko šalims pereiti prie laisvosios rinkos ekonomikos, tačiau nuo to laiko jis išplėtė savo veiklą.
„Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atsigavimas Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje po COVID-19 pandemijos įsibėgėja“, – sakoma ERPB pranešime, kuriame pažymėtas teigiamas vakcinacivimo nuo COVID-19 kampanijų poveikis.
Bankas tikisi 3,9 proc. BVP augimo kitais metais.
„Ekonomikos atsinaujina“
„Skiepijimo programų pažanga ir visuomenės sveikatos padėties gerėjimas leido palaipsniui panaikinti socialinio atstumo priemones ir kitus apribojimus“, – teigė bankas.
„Tai lėmė ekonomikų atsigavimą“, – priduriama pareiškime.
Tuo tarpu aukštesnės žaliavų kainos turėjo didelę įtaką žaliavas eksportuojančių šalių pajamoms.
ERPB investavimo šalyse vidutinis aktyvumas dėl koronaviruso pandemijos poveikio praėjusiais metais susitraukė 2,3 procento.
Vis dėlto tai buvo geresnis rezultatas, palyginti su ankstesne 3,9 proc. nuosmukio prognoze, o prie to prisidėjo ir stiprus eksportas bei fiskalinės paramos priemonės.
ERPB antradienį perspėjo, kad perspektyvas tebetemdo neapibrėžtumas dėl lengvai plintančios koronaviruso atmainos „Delta“, pirmą kartą aptiktos Indijoje.
„Išlieka didžiulis neapibrėžtumas dėl COVID-19 atmainos „Delta“, kuri kelia itin didelę grėsmę šalims, padariusioms mažesnę pažangą skiepijimo srityje, ir ekonomikoms, kurios labai priklauso nuo tarptautinio turizmo“, – pažymėjo vyriausioji ERPB ekonomistė Beata Javorcik.
Metiniam banko susitikimui vadovauja buvusi Prancūzijos Finansų ministerijos Iždo vadovė Odile Renaud-Basso, perėmusi ERPB vairą lapkričio mėnesį.
O.Renaud-Basso prieš susitikimą naujienų agentūrai AFP duotame interviu teigė norinti atkurti banko žaliųjų investicijų tikslus, tuo pačiu sprendžiant nelygybės darbo vietose problemas.
Praėjusiais metais bankas investavo rekordinius 11 mlrd. eurų į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kad padėtų joms atsigauti nuo pandemijos padarytos žalos.
Tai buvo 10 proc. didesnės investicijos nei 2019-aisiais.
Bankas siekia, kad 2025 metais daugiau nei pusė jo investicijų būtų skirta ekologiškiems projektams.
Be to, iki kitų metų pabaigos bankas ketina visiškai atitikti 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo tikslus.
