ERPB svarto galimybę investuoti į „Terminal Investment“ konteinerių skirstymo centrą Klaipėdoje

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) galbūt finansuos tarptautinės uostų terminalų operatorės „Terminal Investment“ projektą Klaipėdos uoste – šia numatoma įkurti tarptautinį konteinerių skirstymo centrą. „Klaipėdos smeltės“ vadovas sako, kad projektą lygiomis dalimis turėtų finansuosti ERPB ir SEB bankas.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / J.Andriejauskaitės/15min.lt. nuotr

„Šiuo metu ERPBsvarsto investicijų, kurios sustiprintų laivybos ir prekybos verslus, galimybę – “Terminal Investment„ planuojamą konteinerių aptarnavimo Klaipėdos uoste plėtrą“, – teigiama EBRD pranešime spaudai.

Daugiau informacijos apie galimas investicijas ERPB nepateikia.

Pasak „Terminal Investment“ valdomos vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos smeltė“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, ERPB skolintų 50 proc. projektui reikalingos sumos, likusią dalį – SEB bankas, tačiau sumos jis kol kas neatskleidžia.

„Du partneriai yra galimi. Antrasis yra SEB. Esame pateikę jiems dokumentus, bet kol kas laukiame sprendimo. (...) Kol nesame pasirašę, nenorėčiau apie sumas kalbėti“, – BNS sakė R.Juška.

Pasak jo, SEB banko kredito komitetas sprendimą turėtų priimti gruodžio viduryje.

R.Juška sakė, kad šiuo metu „Klaipėdos smeltė“ darbus atlieka savo lėšomis. Pradėta transformatorinės statyba ir elektros linijų tiesimas, perkeliamos katilinės bei ruošiami būsimų konkursų techninių specifikacijų projektai.

„Terminal Investment“ yra skelbusi apie planus Klaipėdos uoste steigti Baltijos jūros regiono konteinerių paskirstymo centrą. Tarptautinė laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“, su kuria bendradarbiauja „Terminal Investment“, žada į Klaipėdą nukreipti didžiakrūvius konteinervežius.

Anksčiau skelbta, kad įgyvendinus plėtros programą, metinis „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalo pajėgumas 2023 metais būtų 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU).

„Klaipėdos Smeltė“ pernai uždirbo 15,386 mln. litų grynojo pelno – 60 proc. daugiau negu 2010-aisiais (9,369 mln. litų), bendrovės pajamos padidėjo 22 proc. iki 76,13 mln. litų. Bendrovė pernai perkrovę 158,5 tūkst. TEU – 37,7 proc. daugiau nei 2011 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų