Savo metinėje ataskaitoje tarnyba pažymi, jog nustatė maždaug 888 mln. eurų ES lėšų, kurios 2015 metais buvo prarastos dėl melagingų paraiškų. 2014 metais prarasta suma buvo šiek tiek didesnė ir sudarė 901 mln. eurų.
Pasak OLAF, tokiose paraiškose prašytos sumos ir 2014, ir 2015 metais buvo daugiau kaip dukart didesnės negu 2013 metais.
Bendros ES išlaidos pernai sudarė 141,28 mlrd. eurų.
Pasak OLAF, tokiose paraiškose prašytos sumos ir 2014, ir 2015 metais buvo daugiau kaip dukart didesnės negu 2013 metais.
Kai kurie iš OLAF nagrinėtų atvejų neapsiribojo tik ES teritorija. Be kita ko, buvo tirtas sukčiavimas įgyvendinant ekologinį projektą Afrikoje, taip pat bendradarbiauta su Japonija ir Malaizija tiriant antidempingo muitų vengimo bylą.
Dar vienoje byloje OLAF teko aiškintis, kaip buvo išleisti 1,3 mln. eurų vaisių ir daržovių šaldymo gamyklai Bulgarijoje modernizuoti. Tarnyba nustatė, kad ir įrangos tiekėjas, ir gamykla, kuriai buvo skirtas finansavimas, priklausė tam pačiam Italijos piliečiui, o įranga buvo parduota „gerokai padidinta kaina“.
Pasak OLAF, jai rekomendavus, Italijoje ir Bulgarijoje buvo pradėtos baudžiamosios bylos.
Žinios apie sukčiavimą ar netinkamą ES lėšų valdymą gali sukelti nepasitenkinimą ES ir pasitarnauti tiems, kurie ragina Didžiąją Britaniją birželį rengiamame referendume balsuoti už išstojimą iš ES.
OLAF generalinis direktorius Giovannis Kessleris pareiškė, kad šiai „rimtai problemai“ spręsti reikia politinės valios ir didesnio piliečių sąmoningumo.
Anot jo, agentūros galimybės kovoti su sukčiavimu yra ribotos, nes vis daugėja tarpvalstybinių atvejų, kuriems tirti reikia didesnių įgaliojimų.
„Siekiame, kad būtų įkurta Europos prokuratūra – organas, kuris galėtų ir tirti sukčiavimą, ir traukti baudžiamojon atsakomybėn ir atskirose valstybėse narėse, ir keliose iš jų“, – pažymėjo G. Kessleris metinėje OLAF ataskaitoje.
