Ketvirtadienį šaltiniai ES institucijose pranešė naujienų agentūrai AFP, kad planas bus pateiktas ne anksčiau kaip gegužės 27 ar 28 dieną – tai yra, kelioms savaitėms vėliau nei Briuselio nustatytas terminas gegužės 6-ąją.
Bendrijos lyderiai pavedė Europos Komisijai nepavydėtiną užduotį: parengti planą, kuris tenkintų tiek taupias šiaurines valstybes, tiek daugiau lėšų leisti norinčias pietines šalis.
Koronaviruso pandemija įstūmė Europos ekonomiką į didžiausią nuosmukį per pastaruosius dešimtmečius, mažėjant vilčių, kad padėtis artimiausiu metu pagerės, nes visuotinis karantinas švelninamas labai atsargiai.
Nacionalinės vyriausybės skyrė didžiulius kiekius lėšų savo ekonomikų skatinimo priemonėms, tačiau turtingesnės šalys, tokios kaip Vokietija, turi gerokai daugiau „šaudmenų“ nei į skolas įklimpusios Italija, Ispanija ar Graikija.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė europarlamentarams dirbanti prie „ambicingo“ plano, nors daugelis įtaria, kad valstybės narės nesuteiks jai priemonių šiam tikslui pasiekti.
Komisija ketina pasitelkdama bendrą ES biudžetą parengti 1 trln. eurų vertės paskatos paketą, turintį padėti ištaisyti finansavimo spragas ir užtikrinti tolygesnį atsigavimą.
Kritikai būgštauja, jog EK gali išpūsti skaičius, manipuliuodama apskaita – pavyzdžiui, teigs, kad išlaidos bus padaugintos net 45 kartus dėl privačių investicijų į realiąją ekonomiką.
„Net Jėzus Kristus nesugebėjo to padaryti, dalydamas duoną ir žuvį“, – trečiadienį per Europos Parlamento sesiją sakė Belgijos europarlamentaras Guy Verhofstadtas.
„Ar tai bus tikras Europos ekonomikos gaivinimo fondas, ar apgaulės fondas?“ – griežtai paklausė buvęs ministras pirmininkas.
Savo kreipimesi į EP narius U. von der Leyen nenurodė konkrečių skaičių, bet pabrėžė, kad planas bus susietas su įprastu ES biudžetu ir iš dalies bus finansuojamas iš EK paskolų finansų rinkose.
Šiai plano daliai neabejotinai griežtai priešinsis Nyderlandai ir kitos „taupuolėmis“ save laikančios valstybės, nenorinčios suteikti Briuseliui platesnių skolinimosi įgaliojimų.
Pateiktą EK planą turės patvirtinti tiek ES lyderiai, tiek Europos Parlamentas.