„Šiandien buvo svarstoma, ką daryti, kai kelioms šalims atsirado sunkiai pakeliamos sumokėti į Europos Sąjungą sumos. Didžiausi kentėtojai šiuo atveju yra Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Šios papildomos įmokos, kurių susidaro virš 9 mlrd. eurų, yra pirmas toks unikalus atvejis. Praėjusį kartą 2011 metais perskaičiavus statistinius duomenis, reikėjo sumokėti papildomus 3 mlrd. eurų, – ta suma buvo tris kartus mažesnė“, – penktadienį telefonu iš Briuselio BNS sakė R.Šadžius, kuris dalyvauja Ecofin posėdyje.
Anot jo, siūlymui mokėjimus išdėlioti iki kitų metų pritarė visos šalys.
„Gali nutikti, kad tokios išimtinės situacijos ateityje kartosis, todėl būtina Europoje turėti tam tikrą mechanizmą, kaip reaguoti. Dabartinės taikomos taisyklės buvo patvirtintos 2000 metais. Tai šiandien pasiektas principinis sutarimas, kad išimtiniais atvejais, kuriuos dar reikės apibrėžti, papildoma mokėtina suma, papildomi mokėjimai gali būti išdėstyti iki kitų metų rugsėjo 1 dienos. Tai tokia nuostata rado pritarimą tarp visų 28 delegacijų“, – BNS sakė finansų ministras.
Gali nutikti, kad tokios išimtinės situacijos ateityje kartosis, todėl būtina Europoje turėti tam tikrą mechanizmą, kaip reaguoti.
Pasak R.Šadžiaus, Europos Komisija pateiks konkrečius teisės aktų pasiūlymus ir jie turėtų būti nagrinėjami kitą savaitę.
„Kitą savaitę, kai vyks nagrinėjimas, taip pat vyks ir biudžetinės derybos, nes ES biudžete taip pat yra spręstinų klausimų. Pavyzdžiui, mokėjimo limitų nepakankamumas, palyginti su tais įsipareigojimais, kuriuos pagal šalių narių patvirtintus limitus Europos Sąjunga prisiėmusi“, – sakė R.Šadžius.
Lietuva dėl įmokų perkaičiavimo gali atgauti 18,2 mln. eurų (62,2 mln. litų) – šios lėšos gali būti užskaitytos, mokant įmokas kitų metų ES biudžetui. Anot R.Šadžiaus, kol kas neaišku, kaip įmokų išdėliojimas iki kitų metų rugsėjo gali paveikti šių lėšų atgavimą.
„Šitų detalių šiandien niekas nepasakys, kadangi konkretūs sprendimai, kaip, kada ir kokiu būdu būtų apskaitomos sumos ir grąžinamos permokamos sumos, šiandien tų sprendimų projektų nėra. (...) Bet Lietuvai tos korekcijos nėra didelės. Tai iš esmės nekeičia mokėjimų ES struktūros tik pakoreguoja vieno mėnesio mokėjimus“, – aiškino ministras.
Papildomi įnašai ar permokos (grąžintinos lėšos) kiekvienai ES narei buvo paskaičiuoti, patikslinus bendrąsias nacionalines pajamas (BNP). Kartu su BNP buvo perskaičiuota ir kiekvienos narės įmokos dalis, kurią sudaro muitai, pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir specifinis cukraus mokestis.
